Pilvo pūtimas ar nemalonūs pojūčiai neretai priskiriami persivalgymui arba laikiniems virškinimo sutrikimams. Vis dėlto kai kurie simptomai gali signalizuoti apie būkles, kurioms reikalingas gydytojo įvertinimas. LRT TELEVIZIJOS laidos „Klauskite daktaro“ vedėjas Alvydas Unikauskas primena: „Pilvas yra organizmo jautriausias organas bei skausmų šaltinis, ypatingai padauginus maisto“.
Simptomai, kurių nereikėtų nuvertinti
Susirūpinti verta tuomet, kai pilvo skausmas yra stiprus, spazminis, jaučiamas vienoje konkrečioje vietoje, kartojasi arba nepraeina. A. Unikausko teigimu, tokie pojūčiai gali būti susiję su uždegiminiais procesais, akmenlige ar kitomis rimtomis būklėmis.
Į gydytoją reikėtų kreiptis ir pastebėjus kraujo išmatose ar kraujavimo pėdsakų. Net nedidelis kraujo kiekis tuštinantis nėra požymis, kurį galima ignoruoti: jį gali lemti hemorojus, polipai arba rimtesni pakitimai, įskaitant auglį. Tokiais atvejais būtina specialistų konsultacija ir tyrimai.
Dažnas dujų kaupimasis, arba meteorizmas, taip pat vertas dėmesio. „Jeigu nuolat kaupiasi dujos, kitaip tariant, atsiranda meteorizmas, būtinai atkreipkite dėmesį į valgomą maistą“, – pabrėžia laidos vedėjas. Šis sutrikimas gali būti susijęs su maisto netoleravimu, pavyzdžiui, gliuteno ar laktozės, žarnyno disbakterioze arba uždegiminėmis ligomis.
Nuolatinis pilvo pūtimas ar pabrinkimas ne visada reiškia ligą, tačiau kartais tai gali būti ženklas, kad reikėtų apsilankyti gydytojo kabinete arba pakeisti mitybą. „Pilvo pūtimas arba pabrinkimas gali būti normali sveiko gyvenimo dalis, tačiau galbūt tai yra ir ženklas, jog metas apsilankyti gydytojo kabinete arba paprasčiausiai pakoreguoti mitybą“, – sako specialistas.
Norint lengviau nustatyti galimą ryšį tarp valgomo maisto ir simptomų, rekomenduojama penkias dienas fiksuoti, ką ir kada valgote.
Apie virškinimo sistemos problemas gali priminti ir naktį pasireiškiantis rėmuo bei dėl skrandžio veiklos sutrikęs miegas. A. Unikauskas pataria tokiais atvejais peržiūrėti mitybos įpročius, atsisakyti sunkių vakarienių ir nevalgyti likus bent 2–3 valandoms iki miego.
Mityba, stresas ir žarnyno veikla
Laidos vedėjas taip pat atkreipia dėmesį į perdirbtų produktų vartojimą. „Jei valgote daug perdirbtų maisto produktų, kurių sudėtyje yra gliuteno, pieno ar dirbtinių saldiklių, jūs galite turėti pralaidų žarnyną… Streso ir netinkamo maisto derinys gali sukelti skausmingų žarnyno problemų, todėl, jei pastebėsite skausmą, pilvo pūtimą, dujų kaupimąsi ir kitų virškinimo trakto sutrikimų simptomų, turėtumėte įvertinti savo mitybą ir keisti gyvenseną bei sumažinti streso lygį“, – teigia A. Unikauskas.
Stebint savijautą namuose, naudinga bent 5–7 dienas pildyti maisto dienoraštį. Taip pat galima sumažinti produktų, kurie lengvai skatina dujų susidarymą, kiekį, pavyzdžiui:
- pupelių;
- kopūstų;
- gazuotų gėrimų.
Rekomenduojama riboti ir perdirbtus bei riebius patiekalus. Virškinimui gali būti naudinga valgyti lėčiau, vartoti pakankamai skysčių ir būti fiziškai aktyviems.
Kokius tyrimus gali skirti gydytojas?
Jeigu mitybos ir gyvenimo būdo pokyčiai nepadeda, priežasties gali būti ieškoma atliekant medicininius tyrimus. Gydytojas gali rekomenduoti kraujo tyrimą, išmatų analizę arba kvėpavimo testus dėl laktazės ir mažo bakterijų pertekliaus (SIBO). Esant indikacijoms, gali būti atliekama endoskopija ar kolonoskopija.
Kada būtina skubi pagalba?
Skubiai kreiptis medicininės pagalbos reikėtų atsiradus stipriam skausmui, aukštai temperatūrai, intensyviam ir nepraeinančiam kraujavimui iš tiesiosios žarnos, staigiam nepaaiškinamam svorio netekimui ar nuolatiniam vėmimui. Šie požymiai gali rodyti rimtus susirgimus, kuriems būtina greita diagnostika ir gydymas.
Ne kiekvienas pilvo pūtimas ar diskomfortas reiškia pavojingą sveikatos sutrikimą. Tačiau pasikartojantys, stiprėjantys arba kitų nerimą keliančių simptomų lydimi pojūčiai neturėtų būti ignoruojami. Mitybos ir gyvenimo būdo pakeitimai kartais padeda, tačiau tikslią diagnozę ir tinkamą gydymą galima parinkti tik nustačius tikrąją simptomų priežastį.