Vanduo dažnai laikomas universaliu sveikatos receptu, o rekomendacija kasdien išgerti aštuonias stiklines daugeliui tapo įprasta taisykle. Vis dėlto Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas laidoje „Klauskite daktaro“ atkreipė dėmesį, kad per didelis skysčių kiekis taip pat gali būti pavojingas. Vertinant vandens poreikį svarbu atsižvelgti į elektrolitų pusiausvyrą, fizinį aktyvumą, karštį ir sveikatos būklę.
Ne visi populiarūs teiginiai apie vandenį yra tikslūs
A. Unikauskas aptarė penkis dažnai kartojamus mitus apie vandenį. „Yra penki populiariausi teiginiai apie vandenį, – sako A. Unikauskas. – Bet ar visi jie tiesa ar jais visais galima tikėti?“
- Žmogaus kūną sudaro 60 proc. vandens. Profesorius šį teiginį vadina neteisingu ir aiškina, kad žmogaus organizme nėra gryno vandens. Kūno skysčiai – kraujas, limfa, seilės ir kiti – yra elektrolitų tirpalai, kuriuose yra natrio, kalio, kalcio bei kitų mineralų.
- Organizmas nejaučia, kada jam trūksta vandens. Tai taip pat netiesa: apie skysčių poreikį kūnas praneša troškuliu, temperatūros pokyčiais, apetitu ir kitais pojūčiais.
- Vanduo degina riebalus. Pats vandens gėrimas riebalų neištirpdo, nes jie vandenyje netirpsta. Tačiau kaloringus gėrimus pakeitus vandeniu ir pakoregavus mitybą galima sumažinti svorį.
- Vanduo iš organizmo pašalina toksinus. Vien didelis vandens kiekis nepadeda išplauti visų teršalų ir riebaluose tirpių medžiagų, nes jos nesikaupia gryname vandenyje.
- Vanduo išsprendžia sausos odos problemą. Odos būklę lemia riebalų ir lipidų pusiausvyra, todėl išorinis drėkinimas ar lipidų trūkumo kompensavimas neretai yra veiksmingesnis nei vien didesnis vandens vartojimas.
Perteklinis vanduo gali išbalansuoti elektrolitus
Pasak profesoriaus, išgėrus per daug vandens gali sutrikti elektrolitų pusiausvyra ir išsivystyti apsinuodijimas vandeniu. „Tai sumažėjusi natrio koncentracija kraujyje. Hiponatremija ištinka tuomet, kai suvartojame per daug vandens, išplauname iš kūno elektrolitus ir nesugrąžiname natrio balanso kraujyje“, – teigia jis.
Kai ekstraląsteliniame skystyje sumažėja osmosinis slėgis, vanduo ima skverbtis į ląsteles, todėl jos brinksta. Šis procesas gali paveikti ir smegenų ląsteles. „Per didelis kiekis vandens išplauna elektrolitus, ekstraląsteliniame skystyje sumažėja osmosinis slėgis ir likęs vanduo skverbiasi į ląstelės vidų. Ląstelės pučiasi. Smegenų ląstelės taip pat. Žmogų netgi gali ištikti koma, širdies smūgis, padidėti kepenys“, – aiškina medikas.
Vandens intoksikaciją gali rodyti galvos skausmas, dezorientacija, pykinimas, psichozė ir haliucinacijos, raumenų silpnumas, dusulys, dažnas šlapinimasis, kraujospūdžio svyravimai bei širdies ritmo sutrikimai. Šie požymiai gali būti palaikyti kitų ligų simptomais, todėl jų priežastį svarbu vertinti atidžiai.
Skysčių poreikį padeda įvertinti ir šlapimo spalva
Kalbėdamas apie hidrataciją, profesorius pateikia paprastą orientyrą: „Jei šiaudų spalvos šlapimas – vandens geriate per daug. Jei rusvas – vandens geriate per mažai. Jei valgote daug vaisių ir daržovių – galite vandens išgerti ir mažiau, nes jau „valgėte“ vandens.“ Vis dėlto šis būdas nėra vienintelis vertinimo kriterijus – reikėtų atsižvelgti į amžių, fizinį aktyvumą ir ligas.
Siekiant išvengti problemų, patariama gerti pagal troškulį, o ilgai sportuojant ar esant karščiui papildyti elektrolitus. Daugiau dėmesio reikėtų skirti vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Jei kyla abejonių arba pasireiškia neraminantys simptomai, būtina kreiptis į gydytoją.