Žarnyne gyvena didžiausia žmogaus organizme esančių mikroorganizmų dalis. Ši mikrobiota atlieka daugybę svarbių funkcijų, todėl jos būklė yra glaudžiai susijusi su bendra savijauta ir sveikata. Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos vadovas profesorius Juozas Kupčinskas teigia, kad dėl savo reikšmės mikrobiota kartais vadinama atskiru žmogaus organu.
Žarnyno bakterijos padeda virškinti maistą ir įsisavinti maistines medžiagas, tačiau jų vaidmuo neapsiriboja vien virškinimu. Tam tikri mikroorganizmai siejami ir su ligomis. Vienas tokių pavyzdžių – Helicobacter pylori bakterija, laikoma vienu pagrindinių skrandžio opaligės ir skrandžio vėžio rizikos veiksnių.
Mikrobiota pradeda formuotis nuo pirmųjų gyvenimo valandų
Žmogus gimsta sterilus, tačiau mikrobiota pradeda aktyviai formuotis jau pirmosiomis valandomis po gimimo. Jos sudėčiai įtakos turi ir gimdymo būdas. Natūraliai gimęs kūdikis iš gimdymo takų bei aplinkos gauna daugiau naudingų bakterijų, o po cezario pjūvio mikroorganizmų įvairovė gali būti mažesnė. Tai gali turėti ilgalaikės įtakos imunitetui ir medžiagų apykaitai.
Vaikui augant, mikrobiota palaipsniui tampa įvairesnė. Maždaug 25–30 metų amžiuje jos sudėtis nusistovi ir stabilizuojasi. Vėliau, senstant, natūrali mikrobiotos įvairovė mažėja. Tai gali būti susiję su didesne uždegimų, lėtinių ligų ir imuninių sutrikimų rizika.
Gerosios bakterijos: ką verta įtraukti į mitybą?
Norėdami pagerinti virškinimą ir sustiprinti sveikatą, žmonės dažnai renkasi probiotikų papildus. Vis dėlto profesorius J. Kupčinskas ragina aklai nepasikliauti reklama ir probiotikų gamintojų rekomendacijomis. Jo teigimu, nemažiau svarbi, o neretai ir veiksmingesnė yra įvairi bei subalansuota mityba, kurioje netrūksta prebiotikų – medžiagų, maitinančių gerąsias bakterijas.
Pelėms ir žmonėms atlikti tyrimai rodo, kad mikrobiotos įvairovei padeda:
- vaisiai ir daržovės;
- skaidulų turintys produktai;
- fermentuoti maisto produktai, pavyzdžiui, rauginti kopūstai;
- natūralus jogurtas be pridėtinio cukraus;
- kefyras.
Tuo metu perdirbtas maistas ir per didelis cukraus kiekis gali neigiamai paveikti mikrobiotos sudėtį bei skatinti žalingųjų bakterijų dauginimąsi.
Ne kiekvienas žarnyno pokytis reiškia ligą
Pilvo pūtimas, skausmas ar pasikeitęs tuštinimasis dažnai kelia nerimą. Tačiau prof. J. Kupčinskas pabrėžia, kad žarnynas yra gyvas ir nuolat kintantis organas. Jo veiklai įtakos gali turėti mityba, fizinis aktyvumas, emocinė būsena ir bendra sveikata.
Kai kurie trumpalaikiai diskomforto pojūčiai yra natūralūs ir nebūtinai reikalauja skubios diagnostikos ar papildomų vaistų. Vis dėlto tuo atveju, jei simptomai tampa lėtiniai arba stiprėja, reikėtų pasitarti su specialistu.
„Manęs nemėgsta probiotikų kompanijos“
Profesorius neslepia skeptiško požiūrio į probiotikų industriją. Jo vertinimu, ši sritis yra stipriai komercializuota, o vartotojams siūloma daug brangių produktų, kurių veiksmingumas ne visada pagrįstas moksliniais tyrimais. „Manęs nemėgsta probiotikų kompanijos“, – apie savo poziciją yra sakęs profesorius.
Jis ragina pirmiausia remtis pagrindiniais principais: sveika ir įvairia mityba, tinkamais gyvenimo būdo įpročiais bei organizmo pusiausvyra. Būtent šie veiksniai, pasak profesoriaus, yra svarbiausi žarnyno mikrobiotos sveikatai. Kritiškas požiūris į komercinius sprendimus gali padėti išvengti nereikalingų išlaidų ir netinkamų sveikatos sprendimų.