Cholesterolis nėra vien sveikatai kenkianti medžiaga. Jis būtinas ląstelėms, hormonų, vitamino D ir tulžies gamybai, tačiau svarbu stebėti jo rūšis, kiekį ir bendrą širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Prof. J. Plisienė paaiškina, kodėl dalis visuomenėje paplitusių teiginių apie cholesterolį yra klaidingi.
Cholesterolis organizmui reikalingas, tačiau svarbu jo rūšis
Organizmas cholesterolį naudoja kaip statybinę medžiagą ląstelėms. Jis dalyvauja steroidinių ir lytinių hormonų, tulžies, reikalingos riebalams virškinti, bei vitamino D, svarbaus kaulams, sintezėje. Cholesterolis taip pat įeina į ląstelių membranų sudėtį.
Kraujyje esantis didelio tankio cholesterolis (DTL) vadinamas geruoju. Jis cholesterolį perneša atgal į kepenis, kur šis suskaidomas ir pašalinamas iš organizmo. Mažo tankio cholesterolis (MTL), arba blogasis cholesterolis, gali patekti į kraujagyslių sieneles, pažeisti jų vientisumą ir skatinti aterosklerozinių plokštelių susidarymą. Dėl to arterijos siaurėja, o procesas vadinamas ateroskleroze.
„Cholesterolis yra dviejų rūšių – tai didelio tankio cholesterolis (DTL), dar vadinamas geruoju, kuris iš kraujo pašalina vadinamąjį blogąjį cholesterolį, pernešdamas jį atgal į kepenis, kur jis suskaidomas ir pašalinamas iš organizmo. Didelio tankio cholesterolio naudinga turėti daugiau. Kita rūšis yra mažo tankio cholesterolis (MTL), vadinamas bloguoju, kurio padidėjimas siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika“, – teigia prof. J. Plisienė.
Dar viena kraujyje esanti riebalų rūšis – trigliceridai. Padidėjęs jų kiekis dažnai rodo, kad žmogus suvartoja daugiau kalorijų, nei sudegina, ir gali būti susijęs su didesne širdies ligų rizika.
Gydytoja pabrėžia, kad vertinant tyrimų rezultatus būtina atsižvelgti į gerojo ir blogojo cholesterolio santykį bei bendrą paciento būklę. Sveikam žmogui šiek tiek padidėjęs cholesterolio kiekis nebūtinai sukels didelių problemų, tačiau didėjant kardiovaskulinei rizikai cholesterolio rodikliai turi būti mažesni.
„Jeigu pacientas jau serga kuria nors širdies ir kraujagyslių liga, tai reiškia, kad jo kraujagyslių vidinė sienelė turi mikropažeidimų. Tokiu atveju net ir normalus cholesterolio kiekis gali prilipti prie tų pažeistų kraujagyslių, jas užkimšti ir sukelti įvairių komplikacijų. Tad visada reikia laikytis šios taisyklės – kuo didesnė kardiovaskulinė rizika, tuo mažesnis cholesterolis“, – aiškina profesorė.
Riziką lemia ne tik gyvenimo būdas
Padidėjusį blogojo cholesterolio kiekį gali lemti tiek paveldimumas, tiek įgyti rizikos veiksniai. Jei šeimoje pasitaikė staigių mirčių, infarktų, jaunystėje pasireiškusių širdies ir kraujagyslių ligų ar dislipidemijos atvejų, į tai būtina atsižvelgti.
„Jeigu jūsų šeimoje yra buvę, pavyzdžiui, staigių mirčių, infarktų arba širdies ir kraujagyslių ligų esant jauno amžiaus, taip pat dislipidemijos atvejų, į tai būtina atsižvelgti, nes genetika yra labai svarbus veiksnys. Tokiu atveju vien padidėjęs cholesterolis gali būti rimta bėda, todėl reikia pradėti jį gydyti jauno amžiaus, nes tokiems pacientams yra didesnė rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Tačiau visuomet svarbu atsižvelgti į visumą, įvertinti visus rizikos veiksnius, visą paciento anamnezę, negalima vertinti tik vieno kriterijaus“, – sako ji.
Širdies ir kraujagyslių ligų tikimybė taip pat didėja su amžiumi. Jaunas moteris nuo šių ligų tam tikrą laiką labiau saugo estrogenai, todėl jos dažniau suserga vėliau, kai šių hormonų organizme natūraliai sumažėja. Vyrai šiomis ligomis dažniau suserga jaunesni.
Mityba gali padėti, nors didžiąją cholesterolio dalį pagamina organizmas
Apie 80 proc. cholesterolio pagamina pats organizmas, o su maistu gauname maždaug 20 proc. Todėl net ir labai pagerinus mitybą, MTL kiekį dažniausiai galima sumažinti apie 20–30 proc. Vis dėlto toks pokytis gali reikšmingai sumažinti kardiovaskulinių įvykių riziką.
„Tad net jeigu tobulai susitvarkysime mitybą, mažo tankio cholesterolio kiekį galėsime pakoreguoti tik apie 20–30 proc., nes likusią jo dalį gamina mūsų organizmas. Tačiau tai nereiškia, jog nereikia kreipti dėmesio į mitybą – kartais užtenka sumažinti cholesterolio kiekį 20–30 proc., kad smarkiai sumažėtų kardiovaskulinių įvykių rizika“, – tvirtina gydytoja.
Pasak jos, cholesterolio kiekį sumažinus 1 mmo/l, o padidėjusį kraujospūdį – bent 10 mmHg, širdies ir kraujagyslių ligų rizika gali sumažėti iki 80 proc.
Širdžiai palanki laikoma Viduržemio jūros regiono mityba. Jos pagrindą sudaro:
- daržovės ir vaisiai;
- riešutai, sėklos ir ankštinės daržovės;
- ypač tyras alyvuogių aliejus;
- žuvis ir fermentuoti pieno produktai;
- labai nedidelis kiekis mėsos.
Net vartojant cholesterolį mažinančius vaistus, reikėtų vengti sočiųjų gyvūninės kilmės riebalų, hidrintų riebalų ir cukraus. Tuo metu augalinės kilmės riebalai, alyvuogių aliejus ir jo turintys produktai, pavyzdžiui, avokadai, gali būti naudingi širdies ir kraujagyslių ligų prevencijai.
Fizinis aktyvumas cholesterolio nedidina
Reguliarus judėjimas, priešingai nei kartais manoma, didina gerojo DTL cholesterolio kiekį, o šis padeda mažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje.
„Moksliniais tyrimais įrodyta, kad fizinis aktyvumas bent 3 kartus per savaitę po 45 minutes gali užtikrinti gerą sveikatą. Jeigu mažai judame, rūkome, vartojame nemažai alkoholio, yra padidėjęs svoris, aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas, rizikuojame susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Fizinis aktyvumas yra būtina kiekvieno žmogaus kasdienybės dalis“, – atkreipia dėmesį gydytoja.
Kada būtini vaistai?
Gydymas visada parenkamas individualiai. Sveikam žmogui cholesterolio kiekį gali padėti mažinti mitybos ir gyvenimo būdo pokyčiai. Tačiau statinai būtini pacientams, kurie jau patyrė infarktą ar insultą, kuriems buvo atlikta širdies operacija, nustatyti kraujagyslių susiaurėjimai arba periferinių arterijų liga.
„Tai nėra vien tik mano nuomonė, tai faktas, įrodytas tyrimais ir patvirtintas visų pasaulio ekspertų. Jeigu žmogus jau yra patyręs kardiovaskulinių įvykių arba serga širdies ir kraujagyslių ligomis, vien sveika mityba nepadės, statinus būtina vartoti tam, kad blogojo cholesterolio kiekis būtų sumažintas iki mažiau negu 1,4 mmol/l“, – pabrėžia profesorė.
Blogasis cholesterolis mažinamas statinais, o jei vien jų nepakanka, gali būti skiriamas ir ezetimibas. Gydymo tikslas – sumažinti pakartotinių kardiovaskulinių įvykių riziką ir padėti pacientui gyventi ilgiau.
Ar statinai pavojingi kepenims ir atminčiai?
Prof. J. Plisienė teigia, kad cholesterolį mažinantys vaistai yra ištirti kur kas išsamiau nei dauguma kitų vaistų. Nors šalutinis poveikis galimas, jis pasireiškia retai.
„Nepaisant to, žmonės labai baiminasi šalutinio šių vaistų poveikio. Žinoma, pašalinis poveikis gali pasireikšti, tačiau tai būna išskirtinai retai. 2019 m. Amerikoje buvo atliktas labai įdomus SAMSON tyrimas, kuris parodė, kad net 90 proc. šalutinio poveikio atvejų pasireiškia ne dėl vaiste esančių medžiagų, o dėl pacientų įsitikinimo, kad vaisto vartojimas sukels šalutinį poveikį“, – sako ji.
Tyrime vieni pacientai vartojo statinus, kiti – jokio poveikio sveikatai neturinčias placebo tabletes. Nepaisant to, šalutines reakcijas patyrė abiejų grupių dalyviai. Šis reiškinys pavadintas „nocebo“ efektu.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad statinai nėra siejami su demencijos sukėlimu – priešingai, jie gali apsaugoti nuo demencijos ir Alzheimerio ligos. Jos teigimu, reanimacijose netenka matyti pacientų, atsidūrusių ten dėl ūmaus kepenų nepakankamumo, kurį būtų sukėlę vaistai nuo cholesterolio, o daug tokių pacientų gydomi po infarkto.
Statinų negalima nutraukti savavališkai
Statinų veikimas tęsiasi tol, kol žmogus juos vartoja. Nutraukus gydymą, blogojo cholesterolio kiekis kraujyje gali grįžti į pradinį lygį.
„Statinai nėra antibiotikai, kuriuos reikia vartoti tol, kol infekcija ar bakterijos yra sunaikinamos. Statinai veikia tol, kol žmogus juos vartoja. Jeigu jie nutraukiami, blogojo cholesterolio kiekis kraujyje grįžta į pradines ribas“, – aiškina profesorė.
Todėl vaistų negalima vartoti savo nuožiūra, pavyzdžiui, kartą per savaitę ar kas antrą dieną. Net ir sumažėjus cholesterolio kiekiui, gydymo nutraukti nereikėtų nepasitarus su gydytoju.
Prof. J. Plisienė ragina sveikatai palankius pokyčius pradėti kasdieniais mažais žingsniais – keisti mitybą, daugiau judėti ir pasitikėti gydytojo paskirtu gydymu, jei liga jau diagnozuota.