Intensyviosios terapijos skyrius – tai vieta, kur kiekviena sekundė svarbi, o medikų užduotis yra ne tik atkurti gyvybines funkcijas, bet ir suteikti pacientams kuo daugiau laiko pasveikti. Profesorius Andrius Macas, dirbantis Kauno klinikų kardiologijos intensyviosios terapijos skyriuje, dalijasi savo patirtimi ir refleksijomis apie sudėtingą gydytojų darbą bei emocinį krūvį, su kuriuo tenka susidurti dirbant su sunkiomis ligomis sergančiais pacientais.
Gyvybinių funkcijų atkūrimo iššūkiai
Profesorius paaiškina, kad intensyviosios terapijos personalas dažnai susiduria su būtinybe atkurti kelias gyvybines funkcijas – širdies ir kraujotakos sistemą, kvėpavimo funkciją, inkstų, žarnyno ar net centrinės nervų sistemos veiklą. Tokie atvejai reikalauja itin preciziškos ir nuosekliai koordinuojamos priežiūros, kuri dažnai nulemia paciento išlikimą. Sergant COVID-19, ši savybė tampa itin svarbi, kadangi virusas gali paveikti kelias gyvybines sistemas vienu metu.
Tokią ligų eigą profesorius skirsto į endogeninę – kuomet ligą sukelia vidiniai organizmo procesai, kaip insultas ar infarktas, ir egzogeninę – kai valstingos išorinės priežastys, pavyzdžiui, trauma ar apsinuodijimas lemia būklės pablogėjimą. Šis suskirstymas padeda tikslingiau parinkti gydymo strategijas ir suprasti ligonio būklės sudėtingumą.
COVID-19 gydymo specifika ir medikų iššūkiai
Intensyviosios terapijos skyriuje gydomi tiek ūmių širdies ligų, tiek sunkių COVID-19 atvejų pacientai. Iki šiol medicina neturi tokios efektyvios priemonės, kuri leistų tiesiogiai „nugalėti“ koronavirusą, tad pagrindinis medikų tikslas yra „laimėti laiką“ pacientui, kartu palaikant gyvybines funkcijas ir suteikiant tinkamą paramą organizmui. Kaip pabrėžia A. Macas, tai – labai subtilus ir nenutrūkstamas procesas, reikalaujantis didelio komandos įsipareigojimo bei dėmesingumo kiekvienai detalei.
Dėl įvairių klinikinių pacientų skirtumų, ypatingai tiems, kam reikalinga invazinė ventiliacija, gydymo rezultatai gali labai skirtis. Statistikos duomenys rodo, kad net ir geriausiomis sąlygomis dalis pacientų, ypač su gretutinėmis ligomis ar vyresnio amžiaus, nepavyksta išgelbėti.
Pasak profesoriaus, viršsvoris – tai dar vienas svarbus rizikos faktorius, galintis žymiai pabloginti ligos eigą ir išlieka rimta medicinine problema visame pasaulyje.
Profesoriaus žodžiais, medikų darbas COVID-19 skyriuje yra nepaprastai sunkus: dirbama ilgomis pamainomis, nešiojant apsauginius kostiumus, kurie varžo judesius bei riboja galimybę pailsėti ar net paprasčiausiai gerti vandenį. Tokios darbo sąlygos reikalauja ne tik fizinės ištvermės, bet ir didžiulės psichologinės ištvermės bei atsidavimo pacientams.
Gyvenimo ir mirties prasmė – pokalbis, pakeitęs požiūrį
Artėjant tradicinėms Vėlinėms, pokalbis su mirštančiuoju tapo ne tik profesoriaus asmenine patirtimi, bet ir įkvėpimu pažvelgti į mirtį kitaip. Vienas iš įsimintiniausių atvejų buvo pacientas, kurio būklė buvo kritinė dėl neoperuojamų kraujagyslių pakitimų, sukeltų aterosklerozės. Ši liga progresavo taip greitai ir dramatiškai, kad medicina negalėjo pasiūlyti jokios chirurginės pagalbos, o paciento apatinė kūno dalis atsidūrė visiškoje kraujotakos nebuvimo būsenoje.
Profesorius prisimena, kaip su pacientu teko atvirai ir jautriai kalbėtis apie neišvengiamą pabaigą. Nors pacientas buvo tikintis, tavojo artimųjų nuomone, jau neseniai buvo buvęs su kunigu, profesorius nusprendė asmeniškai pakviesti kapelioną, kuris kartu su pacientu sukūrė netikėtai šiltą, juoko ir šviesos kupiną atmosferą sunkiu gyvenimo etapu.
Šis pokalbis, pažymėtas ne tik sunkumu, bet ir humoro, kartais atrodančio netekties akivaizdoje, profesoriui buvo ypatingas. Jis įrodė, kad net atėjus pabaigai, žmogus gali jaustis pasiruošęs, ramus ir turėti galimybę patirti taiką su savimi bei pasauliu. Pacientas gavo tris sakramentus – ligonių patepimą, išpažintį ir komuniją – ir tai sujungė jį su tikėjimu ir ramybe.
Tokia asmeninė patirtis profesoriui pakeitė požiūrį į mirtį ir gyvenimą apskritai, parodė, kad net ir sudėtingiausios situacijos gali turėti prasmingą, žmogišką ir šviesų aspektą, kuris svarbus tiek pacientui, tiek gydytojui.
Šis pasakojimas ne tik atskleidžia medicinos subtilybes ir iššūkius, bet ir primena apie žmogiškumą, atjautą bei pagarbą gyvybei net sunkiais momentais, kai atrodo, kad daugiau nieko neįmanoma padaryti.
Liucija Kontrimienė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.