Pirmąjį ženklą palaikė nesvarbiu
Kaunietis A. Jakimavičius prisimena, kad pirmasis galimas prostatos vėžio signalas pasirodė dar tada, kai jam buvo 40 metų. Vyras ruošėsi planinei veido operacijai, tačiau prieš ją atlikę tyrimus gydytojai operuoti neleido – kraujospūdis buvo per aukštas.
„Būdamas 40-ies, ruošiausi planinei veido operacijai, – pasakojimą pradeda A. Jakimavičius. – Prieš ją, padarę tyrimus, gydytojai pasakė, kad operuoti negalima, nes kraujospūdis per aukštas. Šiandien manau, kad tai buvo pirmasis prostatos vėžio simptomas, tačiau į jį nekreipiau dėmesio, nes laikiau save labai sveiku.“
Kraujospūdį pavyko sureguliuoti vaistais, veido operacija buvo atlikta, o vyras toliau gyveno įprastai. Tik po devynerių metų, kai aukštas kraujospūdis vis dar kėlė rūpesčių, jis vėl kreipėsi į šeimos gydytoją. Ši pasiūlė išsitirti pagal prostatos vėžio prevencinę programą.
PSA rodiklis augo, o liga pasiekė trečią stadiją
Prostatos specifinio antigeno, arba PSA, tyrimo rezultatas buvo didesnis nei 4 ng/ml. Iš pradžių gydymo imtis neskubėta – nuspręsta rodiklį stebėti ir tyrimus kartoti kas porą mėnesių.
„Kadangi PSA vis kilo, šeimos gydytoja išrašė siuntimą pas urologą. Apsilankymas pas specialistą nebuvo džiuginantis, nes jis iš karto pasiūlė radikaliausią prostatos vėžio gydymo būdą – operaciją, – prisiminimais dalijasi A. Jakimavičius. – Nusprendžiau paieškoti kitos nuomonės.“
Kitas urologas atliko biopsiją, tačiau vėžio požymių ji neparodė. Todėl nuspręsta dar palaukti, nors PSA ir toliau didėjo. Rodikliui priartėjus prie 20 ng/ml, biopsija buvo pakartota. Šį kartą nustatytas trečios stadijos prostatos vėžys.
Gydymo atidėlioti nebebuvo galima, todėl praėjusių metų balandį vyrui atlikta prostatos šalinimo operacija.
Gydymo metu įvertino medicinos sistemos pagalbą
Algirdas sako visame gydymo kelyje sutikęs profesionalius specialistus – nuo šeimos gydytojos iki chirurgų, slaugytojų ir reabilitacijos centro darbuotojų.
Jo vertinimu, Lietuvos sveikatos sistema šalies gyventojams yra palanki.
„Labai pasitarnavo visos lengvatos, taikomos žmonėms, sergantiems vėžiu. Taip pat džiugu, kad nereikia pirkti medicinos pagalbos priemonių – jos yra kompensuojamos ligonių kasų. Kai negali dirbti, visos kompensacijos ir valstybės parama labai praverčia. Apskritai man atrodo, kad Lietuvos medicinos sistema daug geresnė nei kur nors kitur“, – teigia A. Jakimavičius.
Vyras Lietuvos sistemą lygina su JAV, kur jo pirmoji žmona, nors turėjo geriausią draudimą, mirė nuo žarnyno vėžio. Anot Algirdo, ten nėra prevencinių programų. Pats jis reguliariai dalyvauja ir storosios žarnos vėžio prevencinėje programoje.
Giminėje liga palietė ne vieną vyrą
Prostatos vėžį Algirdas vadina giminės rykšte: šia liga serga ne tik jis, bet ir pusbrolis, o dėdė nuo jos mirė.
„Man džiaugtis dar anksti. Sakoma, kad gydymas sėkmingas, kai liga neatsinaujina bent ketverius metus. Na, o patys rizikingiausi yra pirmi dveji metai“, – sako A. Jakimavičius.
Nepaisydamas ligos, vyras pasitiki gydytojais ir mokslo pažanga. Diagnozę priimti ir po sudėtingos operacijos sveikti jam padėjo nemokama psichologinė pagalba bei Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA).
Apie šią organizaciją Algirdas sužinojo ligoninėje, kai po operacijos vaikščiodamas koridoriumi skaitė skelbimus.
„Atsimenu, po operacijos buvo rekomenduota kuo daugiau vaikščioti. Žingsniuodamas koridoriumi, nuobodžiavau ir ėmiau skaityti skelbimus. Ten radau kuklų skelbimą apie POLA. Iš karto į ją įsiregistravau. Tai buvo vienas geriausių mano sprendimų, labai juo džiaugiuosi. Kai žmonės dėl visko piktinasi, POLA tyliai daro puikų darbą. Tai nepaprastai svarbi ir reikšminga organizacija, kurios nariai rūpinasi sergančiais žmonėmis.“
Po ligos pasikeitė prioritetai
Iki diagnozės Algirdas, kaip pats sako, daugiausia stengėsi dėl artimųjų. Po operacijos jo požiūris pasikeitė.
„Po operacijos daug kas pasikeitė. Paprastai tariant, tapau savanaudis. Supratau, kad gyvenimas duotas tik vienas ir nežinia, kiek dar liko laiko. Taigi išmokau pasakyti „ne“, – šypsosi pašnekovas.
Vyras pradėjo daugiau vaikščioti ir atidžiau rūpintis savimi. Pasikeitė ir jo mityba.
„Vėžys juk ir atsiranda, kai nesirūpini savimi. Jei skirtum sau daugiau dėmesio, ši liga galbūt aplenktų“, – svarsto jis. „Po operacijos supratau, kad valgyti galima gerokai mažiau ir jaustis geriau. Dabar visada pagalvoju, ar verta dėti dar vieną kąsnį į burną, ar jau gana.“
Onkologinė liga paskatino Algirdą išnaudoti atsiradusias galimybes ir nebeatidėlioti planų. „Anksčiau niekada negalvodavau, kad reikia būtinai pasinaudoti pasitaikiusia proga, nes kitos gali nebūti. Dabar gyvenimą semiu saujomis: yra proga nuvažiuoti į Kaukazą – važiuoju, kviečia susitikti draugai – vykstu, atsirado galimybė susipažinti su naujais žmonėmis – ja pasinaudoju, mokytis vokiečių kalbos – būtinai“, – apie pokyčius pasakoja A. Jakimavičius.
Jis priduria: „Psichologinės pagalbos seansuose įsisąmoninau, kad visi mes esame mirtingi, susitaikiau su realybe, perdėliojau prioritetus. Gyvenu su liga, tikiuosi geriausio ir taškas.“
Algirdas ragina vyrus neatidėlioti prevencinių tyrimų
Interviu vyras nusprendė duoti tikėdamasis, kad jo patirtis bus naudinga kitiems.
„Aš kalbu todėl, kad tikiuosi pagelbėti kitiems. Mano patirtis, klaidos ir žinios gali kam nors praversti. Kiekvienas vyras turėtų suprasti, kad nėra gudresnis už kitus. Negalima būti abejingiems prevencinėms programoms – jei gydytojas pasiūlo, reikia jose dalyvauti.“
Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, prostatos vėžys Lietuvoje yra dažniausia vyrų onkologinė liga ir sudaro apie 30 proc. visų vėžinių susirgimų. Sergamumo šia liga rodikliai mūsų šalyje yra vieni didžiausių pasaulyje. Higienos instituto duomenimis, pernai prostatos vėžiu sirgo daugiau nei 22 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Didesnis vyrų aktyvumas prevencinėje programoje galėtų padėti šiuos skaičius mažinti. Vis dėlto Ligonių kasų duomenys rodo, kad vyrai dėl prostatos vėžio vis dar tikrinasi vangiai, nors dalyvavimas kasmet pamažu auga ir artėja prie ikipandeminio lygio. Pernai iš 395 tūkst. tikslinės amžiaus grupės vyrų programoje dalyvavo tik kas penktas.
Prostatos vėžio prevencinė programa skirta vyrams nuo 50 iki 69 metų (imtinai). Joje taip pat gali dalyvauti pacientai nuo 45 metų, kurių šeimose šia liga sirgo tėvas ar brolis.
Vyrai, nepatenkantys į šias amžiaus ar rizikos grupes, tačiau pajutę nerimą keliančių simptomų ar kitų sveikatos sutrikimų, turėtų nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją. Įvertinęs būklę, gydytojas paskirs reikalingus tyrimus ir, jei reikės, nusiųs pas specialistą. Lietuvos vyrai taip pat kviečiami nemokamai dalyvauti storosios žarnos vėžio bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėse programose.