Namų mikroklimatą ne visada lengva įvertinti vien iš pojūčių. Nors drėgmės perteklių dažnai išduoda pelėsis, nemalonus kvapas ar ant paviršių besikaupiantis kondensatas, per sausas oras paprastai lieka nepastebėtas. Vis dėlto komfortiška santykinė patalpų drėgmė dažniausiai siekia apie 50–60 proc., o jos trūkumas gali turėti įtakos tiek sveikatai, tiek aplinkai.
Sauso oro poveikis savijautai
Sumažėjusi oro drėgmė sausina akių, nosies ir gerklės gleivinę. Dėl to gali suprastėti odos būklė: ji tampa sausa, šerpetoja, ima džiūti lūpos. Sausas patalpų oras taip pat gali apsunkinti deguonies įsisavinimą, skatinti nuovargį ir pabloginti miego kokybę.
Drėgmės trūkumas veikia ne tik odą. Plaukai ir nagai gali dažniau skilinėti bei lūžinėti, o balso stygos tampa jautresnės. Be to, sausesnė aplinka gali padidinti kvėpavimo takų dirglumą.
Galimos pasekmės sveikatai ir būstui
Esant žemai drėgmei, peršalimo ligas ar gripą sukeliantys virusai gali ilgiau išlikti aktyvūs ir lengviau plisti. Sausas oras taip pat gali sustiprinti astmos bei alergijų simptomus.
Tokioje aplinkoje dažniau susidaro statinis elektros krūvis, todėl gali įsielektrinti drabužiai ir plaukai. Be to, dulkės lengviau pakyla į orą. Per sausa aplinka nepalanki ir mediniams namų elementams, parketui, laminatui bei muzikos instrumentams: mediena gali trauktis ir skilinėti.
Ką galima padaryti namuose
Paprastai rekomenduojama palaikyti 40–60 proc. santykinę oro drėgmę. Trumpam ją padidinti galima keliais paprastais būdais – palikti atvirus indus su vandeniu arba drėgnus skalbinius džiovinti ant radiatorių.
Ne mažiau svarbus ir tinkamas vėdinimas. Patalpas patartina plačiai išvėdinti bent du kartus per dieną, langus atveriant 5–10 minučių. Trumpas lango pravėrimas nėra toks veiksmingas kaip intensyvus vėdinimas.
Oro drėkintuvų rūšys
Jeigu kasdienių priemonių nepakanka, galima rinktis oro drėkintuvą.
Pagrindinės jų technologijos yra šalto garo, karšto garo ir ultragarsiniai prietaisai.
- Šalto garo drėkintuvai sunaudoja nedaug energijos ir gali šiek tiek vėsinti patalpą, tačiau paprastai pasižymi mažesniu galingumu.
- Karšto garo prietaisai veikia panašiai kaip virdulys – kaitinamas vanduo, todėl sumažėja bakterijų rizika. Kita vertus, tokie modeliai sunaudoja daugiau elektros energijos.
- Ultragarsiniai drėkintuvai veikia tyliai, yra ekonomiški ir leidžia reguliuoti garų temperatūrą.
Į ką atkreipti dėmesį naudojant drėkintuvą
Renkantis prietaisą svarbu įvertinti, kokį plotą jis gali aptarnauti, kokia yra vandens rezervuaro talpa, ar įrengtas drėgmės jutiklis – higrometras, taip pat ar yra laikmatis ir filtrai.
Vandenį reikėtų reguliariai keisti, o patį prietaisą valyti pagal gamintojo nurodymus. Tai padeda išvengti bakterijų ir pelėsio augimo. Tačiau drėkinti patalpas būtina saikingai: per didelė drėgmė taip pat gali sudaryti palankias sąlygas pelėsiui ir kitiems nepageidaujamiems mikroorganizmams.
Drėkintuvai ypač rekomenduojami patalpose, kuriose gyvena žmonės, sergantys astma, lėtiniu bronchitu, alergine sloga ar atopiniu dermatitu. Tinkamas mikroklimatas padeda palaikyti komfortą, sveikatą ir apsaugoti namų aplinką žiemą, kai šildymo įrenginiai išsausina orą.