Klaipėdietė Jelena, po mažamečio vaiko patirtos traumos norėjusi jį slaugyti namuose, susidūrė su teisės aktų nustatyta riba. Nors nedarbingumo pažymėjimas gali galioti ilgiau, ligos išmoka vaiko slaugai mokama tik nustatytą laiką. Tokia situacija šeimai iškelia sudėtingą klausimą: kaip suderinti vaiko priežiūrą ir pajamas?
„Mano vaikui lūžo raktikaulis. Norėjau pasiimti biuletenį jam prižiūrėti ir sužinojau, kad biuletenį galiu imti tik dviem savaitėms. Mano vaikui mažiau nei dveji metai, aš jo vieno palikti negaliu. Per dvi savaites lūžis tikrai nesugis, ką man daryti po to? Samdyti auklę? Neiti į darbą? Iš ko tada reikės gyventi?“, – stebėjosi Jelena.
Kiek laiko mokama ligos išmoka?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodo, kad ligos išmokos trukmę reglamentuoja Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas. Ministerijos pateiktame atsakyme „Vakarų ekspresui“ pabrėžiama, kad gydytojo išduoto nedarbingumo pažymėjimo trukmė ir laikotarpis, už kurį mokama išmoka, nebūtinai sutampa.
„Nepriklausomai nuo to, kiek truks gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, ligos išmoka galės būti mokama nustatytą laiką – ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas, jei slaugomi vyresni nei 14 metų vaikai, ir ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, jei slaugomi sergantys vaikai iki 14 metų.
Tačiau jei vaikas iki 7 metų serga tokiomis ligomis, dėl kurių būtinas slaugymas stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje, sudaryta galimybė ligos išmoką gauti 120 dienų per kalendorinius metus.
Ligos išmoka yra mokama ir šeimos nario (vaiko, sutuoktinio, tėvų) slaugai. Pažymime, jog laikas, reikalingas sergančiam vaikui slaugyti ar prižiūrėti nėra ribojamas, tačiau ligos išmoka mokama tiek, kiek numatyta įstatyme“, – teigiama ministerijos atsakyme.
Ypatingiems atvejams taikomos kitokios taisyklės. Nuo 2018 metų kai kurių ypač sunkių ligų atvejais ligos išmoka gali būti mokama iki 364 arba 180 kalendorinių dienų.
Pasibaigus šiems terminams, ji gali būti mokama ne ilgiau kaip 120 dienų per metus, jei tenkinamos nustatytos sąlygos.
Šeimai tenka rinktis tarp priežiūros ir pajamų
Praktikoje tokia tvarka tėvus gali pastatyti prieš sudėtingą pasirinkimą: likti su vaiku ir netekti dalies pajamų arba ieškoti mokamos pagalbos. Pastaroji išeitis ne visoms šeimoms prieinama.
„Man čia trūksta logikos. Taip, gal aš turiu kam palikti vaiką ar galiu pasisamdyti auklę, tačiau aš galvoju ne tik apie save – ne visi gali sau tai leisti. O jeigu prižiūri vaiką ilgiau, tai žmonės negali dirbti ir neturės pajamų“, – pykčio neslėpė Jelena.
Ministerija kaip vieną iš galimybių nurodo artimųjų pagalbą. Nuo 2018 metų dirbantys ir ligos draudimu apdrausti seneliai gali gauti išmoką anūkų slaugai. Taip pat siūloma su darbdaviu tartis dėl lankstesnio darbo grafiko, darbo iš namų arba pasinaudoti atostogomis. Vis dėlto tokie sprendimai ne visada atitinka šeimos situaciją.
„Turėtų būti papildomas dėmesys. Turi būti peržvelgti išmokų terminai ir įkainiai, nes dabar kyla abejonių, ar įstatymus ruošia kompetentingi specialistai“, – apmaudą liejo klaipėdietė.
Ką gali padaryti tėvai?
Susidūrus su panašia situacija, tėvams rekomenduojama:
- išsiaiškinti savo teises Valstybinio socialinio draudimo fondo srityje;
- su darbdaviu aptarti individualius arba kolektyvinius darbo organizavimo sprendimus;
- fiksuoti gydytojo rekomendacijas dėl vaiko priežiūros;
- prireikus kreiptis su skundu ar prašymu dėl išmokų pratęsimo.
Jelenos atvejis taip pat kelia platesnį klausimą apie socialinės apsaugos, darbo ir šeimos politikos suderinamumą. Ilgalaikėje perspektyvoje šiai temai reikalingas viešas debatas, kuriame būtų vertinami ir išmokų terminai, ir šeimų galimybės prižiūrėti vaikus nepatiriant staigaus pajamų praradimo.