Miegas yra būtinas organizmui, tačiau jo trukmė turėtų būti subalansuota. Tyrimuose ilgesnis nei įprasta miegas, dažnai apibrėžiamas kaip daugiau nei 8–9 valandos per parą, siejamas su didesne kai kurių sveikatos sutrikimų ir mirtingumo rizika. Vis dėlto dažniausiai kalbama apie sąsajas, o ne tiesioginį priežasties ir pasekmės ryšį: ilgesnį miegą gali lemti kiti sveikatos ar socialiniai veiksniai.
Kiek valandų miego laikoma per daug?
Optimalus miego poreikis nėra vienodas visiems. Jis priklauso nuo amžiaus, gyvenimo būdo, fizinio aktyvumo ir bendros sveikatos būklės. Suaugusiesiems dažniausiai rekomenduojama miegoti 7–9 valandas per parą. Jei ilgesnis nei 9 valandų nakties miegas kartojasi nuolat, tyrimai jį sieja su didesne tam tikrų ligų rizika.
Kita vertus, per trumpas miegas taip pat nėra palankus sveikatai. Todėl svarbu ne tik skaičiuoti valandas, bet ir atrasti individualiai tinkamą, pastovų bei kokybišką miego režimą.
Kas gali lemti ilgą miegą?
Nuolatinį poreikį miegoti ilgiau gali sukelti įvairios priežastys. Viena jų – hipersomnija, arba patologinis mieguistumas, kai žmogus jaučia nenormalų mieguistumą dieną ir ilgai miega naktį. Ilgesnį miegą taip pat gali lemti obstrukcinė miego apnėja, kai dėl kvėpavimo sustojimų miegas nuolat sutrinka.
Įtakos gali turėti ir alkoholis, kai kurie receptiniai vaistai bei psichikos sutrikimai, ypač depresija. Svarbūs ir socialiniai bei ekonominiai veiksniai: ribotos galimybės gauti sveikatos priežiūrą gali būti susijusios su nediagnozuotomis ligomis ir didesniu miego poreikiu.
Su ilgesniu miegu siejamos sveikatos rizikos
Tyrimuose ilgesnė miego trukmė siejama su didesne rizika susirgti diabetu ir didesne nutukimo tikimybe. Viename tyrime nustatyta, kad žmonės, miegoję po 9–10 valandų, per šešerius metus nutuko dažniau nei tie, kurie miegojo 7–8 valandas. Taip pat pastebėtas ryšys su dažnesniais galvos ir nugaros skausmais bei didesne širdies ligų rizika.
Didelėje moterų grupėje atlikta analizė parodė, kad miegant 9–11 valandų per parą išeminės širdies ligos rizika buvo didesnė. Keli tyrimai taip pat atskleidė, kad žmonės, įpratę miegoti 9 ar daugiau valandų, dažniau miršta jaunesni nei tie, kurie paprastai miega 7–8 valandas.
Vis dėlto šių rezultatų nereikėtų vertinti kaip įrodymo, kad ilgas miegas pats savaime sukelia sveikatos problemas. Sąsajas gali paaiškinti kiti veiksniai, tarp jų depresija ar socioekonominė padėtis.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu nuolat norisi miegoti ilgiau nei 7–8 valandas arba dieną jaučiamas ryškus mieguistumas, verta pasikonsultuoti su gydytoju. Atsižvelgiant į situaciją, gali būti atliekama konsultacija, kraujo tyrimai ar miego tyrimas – polisomnografija, ypač įtariant miego apnėją arba hipersomniją.
Jei mieguistumą gali skatinti alkoholis ar tam tikri vaistai, jų vartojimą reikėtų aptarti su gydytoju. Preparatų negalima mažinti, keisti ar nutraukti savavališkai.
Kas gali padėti pagerinti miego režimą?
- eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu;
- vakare vengti kofeino ir alkoholio;
- reguliariai mankštintis;
- susikurti ramią ir patogią miegamąją aplinką.
Priklausomai nuo nustatytos priežasties, gydytojas gali rekomenduoti specializuotą gydymą arba psichologinę pagalbą, ypač jei miegui įtakos turi depresija ar nerimas.
Miegas sveikatai būtinas, tačiau svarbi ir jo pusiausvyra. Stabilus bei kokybiškas režimas yra siekiamybė, o ilgai trunkantį persimiegojimą verta aptarti su specialistu.