Užsitęsę karščiai ypač pavojingi kūdikiams, mažiems vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Dėl gausaus prakaitavimo organizmas netenka skysčių, o termoreguliacijos mechanizmai gali nebesugebėti palaikyti tinkamos kūno temperatūros. Tuomet gresia ne tik silpnumas ir išsekimas, bet ir šilumos išsekimas ar šilumos smūgis.
Karščiui jautriausi – maži vaikai ir senjorai
„Eurovaistinės“ farmacininkė Regina Molotkova atkreipia dėmesį, kad karštį sunkiausiai toleruoja vaikai iki 4 metų ir vyresni nei 75 metų žmonės.
„Vaiko kūnas ne taip greitai prisitaiko prie temperatūros pokyčių kaip suaugusiojo, jo kūno termoreguliacija dar nesusiformavusi, todėl karštis jį veikia labiau. Vaikai mažiau prakaituoja, jų atsivėsinimo mechanizmai prasčiau išvystę ir atsivėsinimo procesas užtrunka ilgiau“.
Vyresniems žmonėms didžiausią grėsmę kelia dehidratacija. Ji gali susilpninti kraujotaką, sutrikdyti širdies veiklą ir sukelti infarktą ar insultą. Karštis taip pat gali neigiamai paveikti kepenų funkciją bei neurologinę būklę.
Ką daryti perkaitus ar ištikus šilumos smūgiui
Pastebėjus perkaitimo požymius, svarbu veikti nedelsiant. Pasak R. Molotkovos, reikia ne tik mažinti kūno temperatūrą, bet ir kreiptis į medikus.
„Pakilus kūno temperatūrai, paraudus odai, padažnėjus kvėpavimui ir atsiradus pykinimui – nedelsdami kreipkitės į gydytojus ir mažinkite kūno temperatūrą visais įmanomais būdais, pavyzdžiui, šlakstydami vėsiu vandeniu ar paguldydami į vėsią šaltą vonią. Šie ženklai įspėja, kad vaiką ištiko šilumos smūgis“.
- Nukentėjusįjį kuo greičiau perkelkite į vėsią, pavėsingą vietą.
- Nuvilkite perteklinius drabužius ir leiskite kūnui atvėsti.
- Ant kūno dėkite vėsius, drėgnus kompresus arba šlakstykite vėsiu vandeniu.
- Vyresniam žmogui pakelkite kojas maždaug 30 cm, apklokite jį šlapiu audiniu, o šaltus kompresus dėkite ant sprando, pažastų ir kirkšnių.
- Padėkite atvėsti vėdindami ventiliatoriumi arba vėju iš žurnalo.
Skysčiai ir požymiai, kai būtina kviesti pagalbą
Gerti rekomenduojama duoti negazuotų gėrimų – vandens arba silpno druskos tirpalo. Kas 15 minučių reikėtų pasiūlyti po kelis gurkšnius. Gazuotų, alkoholinių ir kofeino turinčių gėrimų reikėtų vengti, nes jie gali dar labiau sustiprinti skysčių netekimą.
Skubiai kviesti greitąją pagalbą būtina, jei žmogus prarado sąmonę, vemia, jo kūno temperatūra labai aukšta, pasireiškė traukulių požymiai arba sutriko kvėpavimas.
Kaip apsisaugoti nuo perkaitimo
Geriausia apsauga nuo šilumos smūgio – tinkama prevencija. Vaikų nereikėtų laikyti saulėje nuo 11 iki 16 valandos. Jei pavėsyje temperatūra viršija 28 °C, į lauką su jais verčiau neiti.
Karštomis dienomis rekomenduojama dėvėti lengvus, laisvus, iš natūralaus pluošto pasiūtus drabužius ir galvos apdangalus. Vaikams reikėtų reguliariai siūlyti gerti net tuomet, kai jie nejaučia troškulio. Taip pat svarbu stebėti pagyvenusius žmones, karščiausiu paros metu riboti fizinį aktyvumą ir rinktis lengvą maistą.
Atpažinti pavojingus simptomus, greitai atvėsinti perkaitusį žmogų ir nedelsti kreiptis medicinos pagalbos – tokie veiksmai šilumos smūgio atveju gali išgelbėti gyvybę.