Mažakraujystė, arba anemija, nustatoma tuomet, kai kraujyje sumažėja eritrocitų ir hemoglobino kiekis. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad tam tikra anemijos forma vargina apie 30 proc. pasaulio gyventojų. Lietuvoje kasmet ši liga diagnozuojama maždaug 30 tūkst. žmonių. Ypač dažnai ji nustatoma vaikams ir vaisingo amžiaus moterims – pastarųjų grupėje anemijos atvejų siekia 32–34 proc.
Dažniausia priežastis – geležies trūkumas
Anemiją gali sukelti geležies, vitamino B12 arba folinės rūgšties stoka. Vis dėlto dažniausiai nustatoma geležies stokos mažakraujystė – ji sudaro apie 80 proc. visų atvejų.
Hemoglobino sudėtyje esanti geležis padeda pernešti deguonį iš plaučių į organizmo audinius. Todėl sumažėjus geležies atsargoms ląstelės gali būti aprūpinamos deguonimi prasčiau.
Kam geležies trūkumo rizika didesnė?
Geležies stoka gali išsivystyti dėl įvairių priežasčių. Jos kiekis organizme gali būti nepakankamas dėl mitybos, pavyzdžiui, vegetarams ar mažamečiams vaikams. Geležies poreikis taip pat padidėja nėštumo metu ir paauglystėje.
Įtakos turi ir sutrikęs geležies pasisavinimas, susijęs su virškinimo ligomis ar skrandžio operacijomis. Mažakraujystę gali lemti lėtinis kraujavimas dėl opų, piktybinių navikų ar gausių menstruacijų, taip pat parazitinės infekcijos. Riziką papildomai didina rūkymas, ilgalaikis stresas, naktinis darbas ir kai kurių vaistų vartojimas.
Požymiai gali atsirasti palaipsniui
Anemija neretai vystosi pamažu, todėl pirmieji jos simptomai gali būti ne iš karto pastebimi. Į mažakraujystę gali signalizuoti:
- nuovargis ir bendras silpnumas;
- galvos svaigimas;
- padažnėjęs širdies ritmas po fizinio krūvio;
- sunkiau išlaikoma koncentracija;
- blyški, sausa oda;
- trapūs nagai ir slenkantys plaukai.
Kai kuriais atvejais sumažėja apetitas, pakinta skonis arba pasireiškia pica – noras valgyti nevalgomus dalykus, pavyzdžiui, kreidą ar molį.
Kokie tyrimai padeda nustatyti anemiją?
Pagrindinis tyrimas, atliekamas įtariant mažakraujystę, yra bendras kraujo tyrimas. Jis leidžia įvertinti hemoglobino ir eritrocitų kiekį. Klinikinėse ribose hemoglobino koncentracija laikoma sumažėjusia, kai vaisingo amžiaus moterims ji nesiekia 120 g/l, o vyrams ir moterims po menopauzės – 130 g/l.
Eritrocitų kiekis moterims vertinamas kaip sumažėjęs, kai jis yra mažesnis nei 3,9 x 10^12/l, vyrams – kai nesiekia 4,3 x 10^12/l. Geležies atsargoms įvertinti jautresnis yra feritino tyrimas, kuris gali padėti nustatyti geležies trūkumo pradžią.
Geležis mityboje ir jos pasisavinimas
Vienas svarbių mažakraujystės prevencijos būdų – subalansuota mityba. Geležies yra raudonoje mėsoje, įskaitant jautieną, veršieną ir kepenis, taip pat paukštienoje, žuvyje, ankštinėse daržovėse, grūduose, džiovintuose vaisiuose ir kai kuriuose lapiniuose daržovių lapuose.
Geležies pasisavinimui svarbi jos forma: heminė geležis, randama mėsoje, įsisavinama gerokai geriau nei neheminė, kurios yra augalinės kilmės produktuose. Pasisavinimą gerina vitaminas C, todėl mėsą rekomenduojama derinti su daržovėmis arba citrinos sultimis.
Geležies įsisavinimą gali mažinti pieno produktai, juoda kava, stipri arbata, didelis skaidulų kiekis ir kai kurie vaistai. Suaugusiam žmogui per parą rekomenduojama gauti apie 10–15 mg geležies, tačiau tikslus poreikis priklauso nuo amžiaus, lyties ir fiziologinės būklės.
Kada reikėtų kreiptis į gydytoją?
Į gydytoją verta kreiptis pastebėjus minėtus simptomus arba esant rizikos veiksniams, tokiems kaip gausios menstruacijos, ilgalaikis kraujavimas, intensyvus sportas ar vegetarizmas. Kraujo tyrimai gali padėti nustatyti mažakraujystės priežastį, o ankstyva diagnostika leidžia laiku pradėti gydymą arba koreguoti mitybą ir taip išvengti rimtesnių sveikatos sutrikimų.