Persodintos paprikos į atvirą gruntą patiria nemažą pokytį: iš stabilių šiltnamio ar daigyno sąlygų jos patenka į aplinką, kur temperatūra, drėgmė, vėjas ir saulės intensyvumas nuolat kinta. Todėl pirmasis tręšimas po pasodinimo gali padėti daigams lengviau atsigauti, sustiprėti ir greičiau įsitvirtinti.
Po persodinimo paprikoms svarbiausias azotas
Pirmajame augimo etape daugiausia dėmesio reikėtų skirti antžeminei augalo daliai – stiebui ir lapijai. Už spartesnį lapų augimą atsakingas azotas (N). Jis reikalingas chlorofilui ir baltymams susidaryti, todėl padeda palaikyti žalią lapiją bei skatina augimą.
Vis dėlto azotas lengvai išsiplauna dėl lietaus ar per gausaus laistymo. Dėl to jo atsargas verta papildyti atsargiai, neviršijant rekomenduojamo kiekio ir stebint augalų būklę.
Kompleksinės ir organinės trąšos
Paprastas pasirinkimas po pasodinimo – vandenyje tirpios arba skystos kompleksinės trąšos, turinčios subalansuotą NPK santykį. Jos gali aprūpinti augalą ne tik pagrindinėmis maistinėmis medžiagomis, bet ir mikroelementais, taip pat palaikyti šaknų bei antžeminės dalies vystymąsi.
Trąšas patartina skiesti silpnesne koncentracija ir pilti prie šaknų. Taip sumažėja rizika pažeisti šaknis ar nudeginti lapus. Tikslią koncentraciją ir tręšimo dažnį reikėtų rinktis pagal konkretaus produkto gamintojo nurodymus.
Azoto ir kitų medžiagų paprikoms gali suteikti ir organinės priemonės, pavyzdžiui, kompostas arba vištų mėšlas. Tirpalui paruošti apie 250 ml, arba pusę puslitrinio stiklainio, rauginto mėšlo reikia ištirpinti 10 litrų vandens ir palaikyti kelias dienas. Tuomet vienam krūmui galima pilti maždaug 600–700 ml tirpalo. Jei augalai į tokį tręšimą reaguoja gerai, procedūrą galima pakartoti po savaitės, tačiau būtina atsižvelgti į dirvos drėgmę ir pačių augalų išvaizdą.
Magnis, amonio salietra ir tinkamas laikas
Papildomai į tręšimo tirpalą galima įmaišyti magnio sulfato, dar vadinamo Epsom druska.
Magnis svarbus fotosintezei, o vienas arbatinis šaukštelis 10 litrų vandens gali padėti augalams greičiau sužaliuoti ir formuoti sveiką lapiją.
Amonio salietra yra greitai pasisavinamo azoto šaltinis, tačiau kitų maistinių medžiagų ji nesuteikia. Todėl ją geriau vertinti kaip pagalbinę, o ne pagrindinę trąšą.
Tręšimą reikėtų atidėti, jei naktys šaltos arba temperatūra nukrenta iki +10–13 °C. Tokiu metu paprikos gali atrodyti nusilpusios dėl vėsos, o ne dėl maisto medžiagų trūkumo. Palaukite, kol orai taps šiltesni ir stabilesni.
Laistyti bei tręšti geriausia ryte arba vakare. Kaitrią dieną, ypač vidurdienį, šioms procedūroms laikas nėra tinkamas, nes augalams gali tekti papildomas karščio ir drėgmės stresas, o ant lapų patekęs tirpalas gali juos nudeginti.
Azoto perteklius gali pakenkti derliui
Pirmą kartą pamaitinus paprikas svarbu nepersistengti. Per didelis azoto kiekis gali paskatinti gausų žaliosios masės augimą, tačiau kartu mažinti žydėjimą ir derlių.
Vėliau tręšimą verta subalansuoti ir orientuoti į žiedų formavimąsi bei vaisių brendimą. Didesnis kalio kiekis šiame etape gali pagerinti vaisių kokybę ir jų atsparumą ligoms.