Stovyklaujant patirtas voro įkandimas penkių vaikų mamos iš Kanzaso gyvenimą pakeitė iš esmės. Iš pradžių nedidelį skausmą jutusiame dilbyje po kelių dienų atsirado stiprus tinimas. Moteris tikėjosi, kad negalavimas praeis savaime, tačiau po dešimties dienų jos būklė smarkiai pablogėjo – išsivystė rimta bakterinė infekcija, diagnozuotas nekrozuojantis fascitas.
Greitai plintanti audinių infekcija
Nekrozuojantis fascitas – sunki infekcija, pažeidžianti giliuosius po oda esančius audinius ir fascijas. Ji gali sparčiai naikinti minkštuosius audinius, o bakterijos į organizmą patenka per žaizdeles ar įkandimus. Nors dažniausiai vorų įkandimai nesukelia didelių komplikacijų, pavojus kyla į žaizdą patekus agresyvioms bakterijoms arba uždelsus pradėti gydymą.
41 diena ligoninėje ir 12 operacijų
Tamara intensyviosios terapijos skyriuje praleido 16 dienų, o iš viso ligoninėje buvo gydoma 41 dieną. Kad sustabdytų infekcijos plitimą, medikai jai atliko 12 operacijų. Jų metu teko šalinti užkrėstus audinius ir persodinti odą rankos, krūtinės bei nugaros srityse.
Gydytojai taip pat pašalino krūtinės raumenį. Dėl to moteris nebegalės pakelti kairiosios rankos virš galvos. Tokios infekcijos gydymas gali išgelbėti gyvybę, tačiau neretai sukelia ilgalaikių pasekmių – raumenų netekimą, ribotus judesius, randus ir būtinybę atlikti ne vieną rekonstrukcinę operaciją. Pacientams bei jų šeimoms taip pat prireikia reabilitacijos, kineziterapijos ir psichologinės pagalbos.
„Buvau labai išsigandusi“
T.Owsley-Savard pasakojo, kad nelaimė įvyko žaidžiant su vaikais.
„Su vaikais žaidėme slėpynių ir netyčia įbėgau į didžiausią voratinklį, tokio dar nebuvau regėjusi. Jis padengė visą mano kūną.
Jame buvęs voras įkando į dilbį, o skausmas buvo panašus į uodo. Kitą dieną ranka pradėjo nenumaldomai tinti. Buvau užsispyrusi ir maniau, kad viskas greitai praeis.
Vis dėlto būklė pradėjo blogėti, tad teko kreiptis į medikus pagalbos. Buvau labai išsigandusi, nes jie pasakė, kad galiu netekti rankos“, – pasakojo T.Owsley-Savard.
Po gydymo moteris susidūrė su kardinaliai pasikeitusia kasdienybe.
„Likau neįgali, nes dėl pašalinto raumens negaliu pakelti kairiosios rankos. Turiu dviejų metų vaiką, kurio po operacijos jau nebegaliu pakelti normaliai, o kūnas padengtas odos lopinėliais, tačiau dar net nežiūrėjau į save veidrodyje“, – su gailesčiu akyse kalbėjo Tamara.
Į ką svarbu atkreipti dėmesį
Po įkandimo ar bet kokio odos pažeidimo svarbu stebėti organizmo reakciją. Ryškus paraudimas, stiprus tinimas, didėjantis skausmas ar karščiavimas neturėtų būti ignoruojami. Jeigu simptomai stiprėja, būtina kuo greičiau kreiptis į medikus, nes ankstyvas įvertinimas gali padėti išvengti sunkių komplikacijų.
Stovyklaudami žmonės turėtų rinktis uždarus drabužius, reguliariai apžiūrėti odą, turėti pirmosios pagalbos priemonių ir pasirūpinti galimybe greitai pasiekti medicinos įstaigą.
Tokios ligos pasekmės paliečia ne tik fizinę sveikatą. Ilgalaikis gydymas ir priežiūra gali būti emociškai bei socialiai sudėtingi, todėl pagalbos reikia ir paciento šeimai. Visuomenės informavimas apie galimus infekcijų požymius bei greitas reagavimas gali padėti apsaugoti žmogaus gyvybę ir išsaugoti jo funkcijas.