Padidėjęs cholesterolio kiekis dažnai siejamas su nutukimu, tačiau toks požiūris nėra teisingas. Gydytoja kardiologė Gintarė Muckienė pabrėžia, kad cholesterolio rodiklius veikia ne vien kūno svoris. Tam įtakos gali turėti paveldimumas, mityba, fizinis aktyvumas, rūkymas, ligos, amžius ir lytis.
Kodėl organizmui reikalingas cholesterolis?
Cholesterolis yra būtinas normaliai organizmo veiklai. Jis naudojamas steroidinių hormonų, tarp jų androgenų, estrogenų ir progesteronų, sintezei. Šie hormonai susiję su lytinėmis funkcijomis, menstruacijų ciklu ir nėštumu.
Iš cholesterolio taip pat gaminami gliukokortikoidai, pavyzdžiui, kortizolis, reguliuojantis angliavandenių, baltymų ir riebalų apykaitą, bei mineralkortikoidai, tokie kaip aldosteronas, padedantis palaikyti natrio, kalio ir chloro jonų pusiausvyrą audiniuose. Cholesterolis reikalingas ir vitamino D, svarbaus kaulų sveikatai, bei tulžies rūgščių, padedančių virškinti riebalus, gamybai.
Kuo skiriasi DTL ir MTL cholesterolis?
Kalbant apie cholesterolį, dažniausiai išskiriami du pagrindiniai jo tipai. Didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolis vadinamas „geruoju“. Jis surenka cholesterolio perteklių iš arterijų sienelių ir nugabena jį į kepenis, kur šis apdorojamas ir pašalinamas iš organizmo. Tokiu būdu mažinama aterosklerozės rizika.
Mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolis, priešingai, gali kauptis arterijų sienelėse. Ten susidariusios aterosklerozinės plokštelės siaurina kraujagysles ir gali padidinti širdies priepuolio ar insulto riziką. Todėl svarbu stebėti ne tik bendrą cholesterolio rodiklį, bet ir MTL kiekį.
Veiksniai, galintys didinti MTL cholesterolio kiekį
Pasak kardiologės G. Muckienės, aukštesnis „blogojo“ cholesterolio lygis gali būti nustatomas ir normalaus kūno svorio žmonėms. Įtakos tam turi keli svarbūs veiksniai:
- Paveldimumas. Rizika didesnė, jei artimi giminaičiai turėjo padidėjusį cholesterolio kiekį ar anksti susidūrė su širdies ligomis.
- Mityba. MTL cholesterolio kiekį ypač gali veikti sotieji ir transriebalai. Jų randama raudonoje mėsoje, riebiuose pieno produktuose, keptame bei perdirbtame maiste. Maisto cholesterolis paprastai daro mažesnę įtaką nei sotieji riebalai, tačiau jo perteklius taip pat gali prisidėti prie rodiklio didėjimo.
- Mažas fizinis aktyvumas. Reguliarus judėjimas gali padėti didinti DTL ir mažinti MTL cholesterolio koncentraciją. Sėslus gyvenimo būdas, priešingai, didina riziką.
- Rūkymas. Jis pažeidžia kraujagyslių sieneles, todėl MTL cholesteroliui tampa lengviau prie jų prikibti ir prisidėti prie aterosklerozės.
- Kai kurios ligos. Cholesterolio apykaitai įtakos gali turėti cukrinis diabetas, inkstų ir kepenų ligos, taip pat skydliaukės veiklos sutrikimas – hipotirozė.
- Amžius ir lytis. Bėgant metams cholesterolio lygis natūraliai gali didėti. Moterims rizika išauga po menopauzės, kai sumažėja apsauginį poveikį turinčių estrogenų.
Rodiklius svarbu tikrinti reguliariai
Cholesterolio kontrolė yra viena iš priemonių, padedančių mažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Todėl svarbu periodiškai atlikti kraujo tyrimus, rinktis subalansuotą mitybą, pakankamai judėti ir vengti žalingų įpročių.
Gydytojo kardiologo konsultacija gali padėti įvertinti individualią situaciją ir sudaryti planą, kaip kontroliuoti cholesterolio kiekį bei rūpintis širdies sveikata.