Vėžio rizika dažnai siejama su genetika, rūkymu, mityba ar aplinkos tarša, tačiau svarbų vaidmenį gali atlikti ir ilgai organizme išliekančios infekcijos. Tyrimai rodo, kad dalį piktybinių ligų sukelia bakterijos, virusai ir parazitai. Todėl vėžio prevencija apima ne tik sveikesnį gyvenimo būdą, bet ir skiepus, higieną, infekcijų diagnostiką bei tinkamą gydymą.
Žurnale „The Lancet Global Health“ paskelbta analizė parodė, kad infekciniai sukėlėjai tiesiogiai lemia maždaug 15 procentų visų naujų vėžio atvejų pasaulyje. Kitaip tariant, su infekcijomis siejamas maždaug kas šeštas diagnozuotas piktybinis navikas. Tyrime buvo nagrinėjami 36 rūšių vėžio atvejai 185 šalyse ir išskirti keturi pagrindiniai infekcijų sukelto vėžio naštos veiksniai.
Kaip ilgalaikė infekcija gali paveikti ląsteles?
Infekcijos nulemtas vėžinis procesas paprastai nevyksta staiga. Mikroorganizmai ilgainiui gali keisti ląstelių biologiją ir silpninti natūralius organizmo apsaugos mechanizmus. Nuolat esant infekcijai, kyla lėtinis uždegimas, o imuninė sistema, kovodama su sukėlėju, išskiria medžiagas, galinčias pažeisti ir sveikus audinius.
Laikui bėgant tokie pažeidimai gali kauptis, todėl DNR atsiranda klaidų, o ląstelės ima dalytis nekontroliuojamai. Kai kurie virusai, tarp jų žmogaus papilomos virusas (ŽPV), gali įterpti savo genetinę medžiagą į žmogaus ląstelės branduolį. Tuomet gali būti slopinami mechanizmai, kurie įprastai paskatintų pažeistą ląstelę žūti, arba įvyktų apoptozė. Dėl to ląstelė gali tapti atspari natūraliam sunaikinimui ir pradėti formuoti piktybinį naviką.
Infekcijos, siejamos su vėžiu
Helicobacter pylori ir skrandžio ligos
Helicobacter pylori yra viena labiausiai paplitusių bakterijų pasaulyje. Nors daug žmonių nejaučia jokių jos sukeliamų simptomų, ši bakterija laikoma pagrindiniu skrandžio vėžio rizikos veiksniu. Tyrimo duomenimis, ji kasmet lemia daugiau nei 800 000 naujų vėžio atvejų.
Infekcija gali būti gydoma antibiotikais.
Laiku nustačius bakteriją ir ją pašalinus, siekiama sumažinti su ja susijusią vėžio riziką.
Hepatito B ir C virusai
Hepatito B ir C virusai gali ilgą laiką pažeidinėti kepenų ląsteles. Dėl to vystosi lėtinis uždegimas ir cirozė, o vėliau gali atsirasti kepenų vėžys. Šios infekcijos ne visada sukelia skausmą, todėl dalis žmonių apie jas sužino tik ligai pažengus.
Skiepai nuo hepatito B laikomi viena iš svarbių vėžio prevencijos priemonių.
Žmogaus papilomos virusas
Žmogaus papilomos virusas yra susijęs su beveik visais gimdos kaklelio vėžio atvejais. Šios ligos riziką galima mažinti vakcinacija ir reguliariais profilaktiniais tyrimais, kurie padeda aptikti ikivėžinius ląstelių pokyčius dar ankstyvoje stadijoje.
Kokios prevencijos priemonės svarbios?
Duomenys apie infekcijų ir vėžio ryšį rodo, kad prevencijai svarbus ne tik gyvenimo būdas, bet ir rūpinimasis infekcijų diagnostika bei apsauga nuo jų.
- Vakcinacija. Skiepai nuo ŽPV ir hepatito B padeda apsisaugoti nuo virusų, siejamų su ląstelių pokyčiais ir vėžio išsivystymu.
- H. pylori patikra. Nuolat jaučiant skrandžio rūgštingumą, graužimą ar skausmą, bakteriją galima nustatyti atliekant kvėpavimo testą ir prireikus pradėti gydymą.
- Saugus elgesys. Hepatito virusai ir ŽPV plinta per biologinius skysčius, todėl atliekant medicinines ar grožio procedūras, įskaitant tatuiravimą ir manikiūrą, svarbu laikytis sterilumo.
- Profilaktiniai tyrimai. Reguliarus citologinis gimdos kaklelio tyrimas, arba PAP testas, gali padėti nustatyti ikivėžinius pakitimus tuo metu, kai juos dar galima visiškai išgydyti.
Ankstyvas dėmesys infekcijoms gali padėti išvengti dalies ligų
Infekcijų ir vėžio ryšys keičia požiūrį į onkologinių ligų prevenciją. Dalis vėžio atvejų siejama su ilgai nepastebėtomis ar negydytomis infekcijomis, todėl svarbios tampa vakcinos, laiku atliekami tyrimai ir tinkamas gydymas.
Rūpinimasis sveikata prasideda ne tik nuo vėžio gydymo, bet ir nuo pastangų užkirsti kelią infekcijai bei jos sukeliamoms komplikacijoms. Informacija pagrįsta žurnale „The Lancet Global Health“ paskelbto tyrimo duomenimis.