Alzheimerio liga dažniausiai siejama su vyresniu amžiumi, tačiau ji gali išsivystyti ir jaunesniems nei 65 metų žmonėms. Kai liga prasideda anksčiau, neretai dar perkopus 50 metų ribą, jos eiga būna spartesnė. Jaunesnių pacientų išgyvenamumas paprastai siekia 5–7 metus, o žmonių, kurie suserga sulaukę beveik 80 metų, – apie 10 metų.
Pokyčiai, kuriuos lengva palaikyti nuovargiu
Alzheimerio pradžia ne visada iš karto pastebima. Atsiradusius pokyčius pats žmogus ar jo artimieji gali paaiškinti nuovargiu, silpnėjančia sveikata ar natūraliais senėjimo procesais. Vienas pirmųjų signalų gali būti pakitęs elgesys ir sumažėjęs susidomėjimas anksčiau mėgtomis veiklomis.
Aktyvus ir daug bendravęs žmogus tampa pasyvesnis, nebenori keliauti, lankytis koncertuose ar kituose renginiuose. Pamažu jis gali pradėti vengti susitikimų su draugais ir giminaičiais, taip pat nenorėti išeiti iš namų. Prie tokio elgesio prisideda ir neseniai įvykusių įvykių užmiršimas.
„Jeigu susergama jaunesniame amžiuje, neretai pirmasis simptomas yra kalbos sutrikimas, pamirštami paprastų daiktų pavadinimai, trūksta žodžių, sakiniai tampa trumpi, – sako neurologė dr. V. Valeikienė. – Neretai artimieji į tai nelabai kreipia dėmesio, nes mano, kad su amžiumi natūralu, jog siaurėja interesų ratas, iš namų nesinori išeiti ir dėl bendrai silpstančios sveikatos. Bet neretai tai jau yra Alzheimerio ligos pranašas.“
Diagnozei svarbūs ir artimųjų pastebėjimai
Alzheimerio liga nustatoma vertinant paciento nusiskundimus, tačiau ne visuomet pats žmogus pastebi atminties ar kitus pokyčius. Todėl gydytojui svarbi ir artimųjų pateikta informacija apie pasikeitusį elgesį, bendravimą bei atminties sutrikimus.
Diagnozei patvirtinti ir kitoms galimoms simptomų priežastims atmesti atliekami įvairūs tyrimai. „Atliekame galvos kompiuterinės tomografijos arba magnetinio rezonanso bei kraujo tyrimus. Šiais būdais siekiame išsiaiškinti ar nėra skydliaukės, kepenų bei inkstų funkcijos sutrikimų, kadangi jie taip pat gali sąlygoti atminties sutrikimus.
Kartu vertiname ar nėra vitamino B12 kiekio – jis taip pat čia atlieka reikšmingą vaidmenį. Tam tikrais atvejais atliekame ir genetinius tyrimus“, – aiškina dr. V. Valeikienė.
Alzheimerio ligos poveikis smegenims
Sergant šia liga smegenyse vyksta lėtinė neurodegeneracija, plonėja nervų skaidulos. Galvos smegenyse ima kauptis specifiniai baltymai – amiloidas ir Tau proteinas, o dėl to sutrinka įprasti biocheminiai informacijos perdavimo procesai.
Šie pokyčiai gali lemti prastėjančią atmintį, ypač sunkumus įsimenant naują informaciją ir trumpalaikės atminties sutrikimus. Taip pat keičiasi žmogaus elgesys ir interesai, atsiranda apatija bei nuotaikų kaita.
Gydymas ir artimųjų vaidmuo
Alzheimerio liga šiuo metu nėra išgydoma, tačiau ją gydyti būtina, kad būtų galima sulėtinti progresavimą. Reguliarios neurologo konsultacijos padeda stebėti ligos eigą ir įvertinti gretutinius simptomus. Tai svarbu ne tik pacientui, bet ir juo besirūpinantiems artimiesiems.
„Artimiesiems būna labai sunku dėl sergančio artimojo ir dažnai iškyla dilema – slaugyti sergantįjį patiems ar ieškoti profesionalų pagalbos. Jeigu sergančiojo artimieji tikrai žino, kad negalės slaugyti jo namuose iki paskutinės dienos ir reikės apgyvendinti slaugos įstaigoje, rekomenduojama tai padaryti kuo anksčiau, kad pacientas galėtų prisitaikyti prie naujos aplinkos“, – pataria neurologė dr. V. Valeikienė.