Iš mokslinės konferencijos Jungtinėse Amerikos Valstijose grįžęs specialistas T. Vaičiūnas pasakojo apie naujausius žarnyno mikrobiotos tyrimus ir jos galimą ryšį su onkologinėmis ligomis. Anot jo, mokslininkų dėmesį patraukė faktas, kad mikrobiota gali būti siejama ne tik su žmogaus organizmu, bet ir su pačiomis vėžio ląstelėmis.
Žarnyno mikrobiota gali būti svarbi ir onkologijoje
„Man buvo atradimas, kad onkologinės ligos ląstelė turi savo mikrobiotą. Dar įdomiau – mažinant onkologinės ląstelės mikrobiotos tankį, priverčiame ją sustoti“, – pasakojo T. Vaičiūnas. Jis pridūrė, kad šiuo atveju atsargiai kalbama net apie galimą vėžio ląstelės žūtį.
Specialisto teigimu, kyla klausimas, kaip sumažinti žmogaus organizmui priešiškos onkologinės ląstelės mikrobiotą. Jo atsakymas, pasak T. Vaičiūno, nustebino net daug patirties turinčius ekspertus.
„Pasirodo, jeigu mes puoselėjame teigiamą savo žarnyno mikrobiotą, onkologinių ląstelių mikrobiota mažėja“, – sakė jis. T. Vaičiūnas aiškino, kad per didelis perdirbtos arba raudonos mėsos ir pieno produktų vartojimas siejamas su žalingų maisto skilimo produktų susidarymu virškinamajame trakte.
Jo teigimu, vis daugiau dėmesio skiriama ir tam, kas iš šiuolaikinės mitybos buvo išstumta. „Dar daugiau – pradėta žiūrėti, ką eliminavome iš savo mitybos, kas turėtų labai gerą teigiamą efektą. Nepatikėsite, tai yra vaisiai, daržovės, ląsteliena, skaidulos ir panašiai“, – aiškino T. Vaičiūnas.
Ląsteliena siejama su mikrobioma ir savijauta
„Ląsteliena yra visapusis gyvybės šaltinis mūsų organizmo mikrobiomai“, – pabrėžė pašnekovas.
T. Vaičiūnas taip pat kalbėjo apie žarnyno ir savijautos ryšį. Anot jo, daugiau nei 90 proc. serotonino, vadinamo laimės hormonu, pagaminama žarnyne.
„Kuo turime sveikesnę prebiotinę kultūrą, tuo daugiau serotonino yra pagaminama.
Prebiotinės kultūros iš esmės minta tik ląsteliena. Ypatingas dėmesys – vitaminui B1“, – sakė jis.
Pašnekovas nurodė, kad didesnis serotonino kiekis organizme reiškia ir gausesnę melatonino gamybą. Šis hormonas svarbus miego kokybei.
Gyvensenos medicina orientuota į ligų priežastis
Gyvensenos medicina apibrėžiama kaip mokslu pagrįsta praktika, kai mityba, fizinis aktyvumas, streso valdymas, socialinė parama ir aplinkos kontrolė pasitelkiami siekiant išvengti lėtinių ligų arba jas gydyti, veikiant jų priežastis.
T. Vaičiūnas pabrėžė, kad gyvensenos medicinos metodai, jo vertinimu, neturi jokio šalutinio poveikio. Dėl to atsiranda daugiau galimybių juos taikyti ir išbandyti.
„Kai mes kalbame apie nefarmakologines intervencijas, nekalbame apie alternatyviosios medicinos rūšis. Omenyje turime mokslu grįstas praktikas. Antra, labai svarbu, kad modernioji medicina, gink Dieve, nėra priešas gyvensenos medicinai. Mes puikiai suprantame, kad modernioji medicina gelbsti gyvybes. Net ir prie lėtinių sutrikimų“, – dėstė T. Vaičiūnas.
„Modernia medicina“ jis vadina gydymą vaistais ir chirurgines intervencijas. Tuo metu gyvensenos medicina, pasak specialisto, siekia veikti rizikos veiksnius, dėl kurių liga išsivystė.
„Tikriausiai sutiksite, kad daugeliu atvejų mes vaistinių preparatų pagalba tik valdome ligos eigą, mažiname simptomus, bet priežasties nepanaikiname. Gyvensenos medicina bando apeliuoti į tuos rizikos veiksnius ar priežastį, dėl kurios vystėsi liga, ir siekia juos eliminuoti“, – aiškino T. Vaičiūnas.
Gyvensenos medicinos pradžia siejama su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Ten susibūrusi asociacija ilgainiui tapo klinikinių tyrimų centru ir mokslinės informacijos sklaidos šaltiniu. T. Vaičiūnas net juokauja, kad ši organizacija iš dalies tampa alternatyva Pasaulio sveikatos organizacijai.
Krono liga paskatino keisti mitybą
Radijo laidoje T. Vaičiūnas atskleidė ir asmeninę patirtį. Nors buvo susitelkęs į akademinę veiklą, jam buvo diagnozuota Krono liga.
„Tai yra imuninė žarnyno liga, kai organizmas paciento žarnyną atpažįsta kaip svetimą ir jį nuolat atakuoja. Tai pasireiškia stipriais spazminiais skausmais, didele netolerancija maistui“, – pasakojo jis. Kadangi liga neturi specifinio gydymo, ši patirtis paskatino T. Vaičiūną studijuoti mediciną.
Vienas garsus profesorius jam pasiūlė atsisakyti pieno ir jo produktų. Iš pradžių vyras į tokį patarimą žvelgė skeptiškai, tačiau atsidūręs ligoninėje nusprendė jį nuoširdžiai išbandyti.
Sprendimas nebuvo lengvas ir šeimai. „Įsivaizduokite, mes lietuviškoje kultūroje augame ant pieno, bulvių ir mėsytės“, – prisiminė T. Vaičiūnas.
Vis dėlto po kelių pirmųjų savaičių jo savijauta pastebimai pagerėjo: sumažėjo skausmai, susitvarkė miegas ir žarnyno veikla.
Siūloma daugiau augalinio maisto
Asmeninė patirtis paskatino T. Vaičiūną toliau gilintis į mitybos ir gyvensenos medicinos temą. 2014 metais į Lietuvą atvyko su šia sritimi siejamas profesorius Caldwellas Esselstynas. Jis teigė, kad žmonės, turintys polinkį į padidėjusį cholesterolį, turėtų keisti mitybą.
Profesoriaus klinikoje pacientai visiškai atsisako gyvulinės kilmės riebalų ir baltymų. T. Vaičiūnas aiškino, kad taip siekiama per trumpą laiką parodyti kuo geresnį rezultatą. Pacientai mokomi gaminti sveikatai palankesnį maistą, jiems pritaikomas fizinis aktyvumas, taip pat daug dėmesio skiriama psichoemocinei būklei.
Kasdienėje mityboje žmonėms patariama rinktis Viduržemio jūros regiono principus. Tokios mitybos pagrindą sudaro augalinės kilmės produktai, o žuvis ir mėsa sudaro tik nedidelę raciono dalį.