Pavasarį ne visi žmonės pajunta daugiau energijos ar pakilesnę nuotaiką. Kai kuriems šis metų laikas atneša nemigą, stipresnį nerimą, sumažėjusį susidomėjimą gyvenimu ir malonumo praradimą. Tokie pokyčiai gali būti pavasarinės depresijos, dar vadinamos sezoniniu afektiniu sutrikimu, požymiai. Todėl svarbu atskirti trumpalaikį liūdesį nuo būklės, kuriai gali prireikti gydymo.
Šviesa gali paveikti biologinį ritmą
Depresijos gydymo centro klinikinis psichologas Antanas Mockus teigia, kad pavasarinius nuotaikos pokyčius gali lemti keli veiksniai. „Iš tiesų, veiksnių, darančių įtaką pavasariniai nuotaikų kaitai, yra keletas. Vienas dažniausiai pasitaikančių – šviesa, kuri išderina mūsų biologinius, taip vadinamus cirkadinius, ritmus“, – sako A. Mockus.
Nors sezoniniai sutrikimai dažnai siejami su rudeniu ir žiema, maždaug dešimtadalis pacientų simptomų paūmėjimą patiria būtent pavasarį.
Požymiai neapsiriboja liūdesiu
Pavasarinė depresija gali pasireikšti kitaip nei šaltuoju metų laiku. Esminiais simptomais laikoma liūdna nuotaika, sumažėjusi energija ir aktyvumas, tačiau ne mažiau svarbi ir anhedonija – gebėjimo patirti malonumą praradimas.
„Esminiai depresijos simptomai gali būti liūdna nuotaika, sumažėjusi energija ar aktyvumas. Tačiau dar vienas labai svarbus dalykas – anhedonija – kai žmogus nebepatiria malonumo, sako, kad jo niekas nebedžiugina, kad veikla, anksčiau teikusi džiaugsmą, nebėra įdomi.
Svarbūs ir fiziniai simptomai, tokie kaip susirūpinimas savo sveikata, nuovargis, miego ir apetito sutrikimai, seksualinio potraukio sumažėjimas“, – sako A. Mockus.
Taigi tarp galimų požymių yra nemiga, sumažėjęs apetitas, padidėjęs nerimas ir bendra energijos stoka.
Kada liūdesys tampa liga?
Vien liūdna nuotaika savaime dar neleidžia diagnozuoti depresijos. Įprastas liūdesys dažnai kyla dėl konkrečių gyvenimo aplinkybių, laikui bėgant susilpnėja arba pagerėja sulaukus artimųjų palaikymo.
Depresija paprastai trunka ilgiau, mažiau priklauso nuo išorinių pokyčių ir ima trukdyti kasdieniam gyvenimui.
Ji gali paveikti darbą, santykius, miegą bei apetito reguliavimą.
Pagalba priklauso nuo simptomų stiprumo
Gydymas parenkamas kompleksiškai. A. Mockus pažymi, kad kai kuriais atvejais gali pakakti psichoterapijos ir gyvenimo būdo korekcijų, o sunkesniais atvejais prireikia ir medikamentų.
Specialistai pabrėžia, kad delsimas kreiptis pagalbos dažnai tik prailgina kančias ir pablogina santykius. Neretai žmonės pagalbos ieško tik po kelių metų.
Farmacininkė Laura Vanagaitė taip pat pastebi, kad keičiantis metų laikams vaistinėse padaugėja pacientų. „Visuomet paklausiame kliento, kiek jis laiko taip jaučiasi. Jeigu jis sako, kad daugiau nei dvi savaites ir jau išbandė lengvesnius preparatus nuotaikai gerintis, iš karto patariame pagalbos ieškoti pas specialistus“, – teigia „Eurovaistinės“ atstovė.
Pradėti galima nuo gydytojo konsultacijos arba psichologo vertinimo.
Kaip pastebėti sunkumus artimojo elgesyje?
Artimiesiems verta atkreipti dėmesį į šiuos pokyčius:
- susidomėjimo praradimą ir pesimizmą;
- dirglumą bei koncentracijos stoką;
- miego ir apetito pokyčius;
- žalingus vartojimo įpročius;
- mintis apie savižudybę.
Ankstyvas pokalbis, palaikymas ir pasiūlymas kreiptis į specialistus gali padėti išsaugoti santykius ir gyvybes. Pastebėjus tiesioginius savižudybės signalus, pagalbos būtina kreiptis nedelsiant.
Pavasariniai nuotaikos pokyčiai nėra neįveikiami. Kuo anksčiau atpažįstami simptomai, tuo daugiau galimybių sėkmingai gydyti būklę ir susigrąžinti gyvenimo kokybę.