Uodo įkandimas dažniausiai apsiriboja paraudusia dėmele ir nemaloniu niežuliu. Vis dėlto mokslininkų tyrimai rodo, kad į žmogaus organizmą patekusios uodo seilės gali ilgam paveikti imuninės sistemos veiklą. Tai padeda paaiškinti ne tik užsitęsusį niežėjimą, bet ir galimai didesnę kai kurių užkrečiamųjų ligų plitimo riziką.
Imuninė sistema reaguoja ne taip paprastai
Tyrėjai žmogaus imuninės sistemos reakcijai atkartoti pasitelkė pelių modelį ir žmogaus kamienines ląsteles. Uodams leidus maitintis pelių krauju ir į jų organizmą suleisti seiles, buvo stebimi imuninių ląstelių aktyvumo bei citokinų lygio pokyčiai.
Tyrimo rezultatai, paskelbti žurnale „PLOS Neglected Tropical Diseases“, parodė, kad imuninis atsakas gali būti ilgalaikis ir sudėtingas net tada, kai į organizmą nepatenka joks infekcijos sukėlėjas. Eksperimentuose nustatytas skirtingų imuninės sistemos grandžių aktyvumas, įskaitant TH1 limfocitus, svarbius priešvirusiniam imunitetui, ir TH2 limfocitus, siejamus su alerginėmis reakcijomis.
„Mes nustatėme, kad seilės sukelia įvairų ir sudėtingą imuninę reakciją, kurio mes nesitikėjome. Pavyzdžiui, imuninių ląstelių atsakas ir citokinų lygis buvo paveiktas. Matėme limfocitų TH1, kurie prisideda prie priešvirusinio imuniteto ir TH2, kurie yra susiję su alergine reakcija, veiklą“, – teigė vienas iš tyrimo autorių dr. Silke Paustas.
Mokslininkų teigimu, tam tikros uodų seilių sudedamosios dalys gali nukreipti organizmo dėmesį nuo tikrojo antivirusinio atsako į alerginę reakciją. Jei seilėse kartu patektų virusas ar parazitas, imuninė sistema galėtų pradėti ne tokio tipo kovą, kokios reikėtų.
„Uodų seilėse slypintis virusas yra it Trojos arklys. Organizmas išsiblaško dėl šio skysčio patekimo į kūną ir ruošia alerginį atsaką, kai iš tikrųjų reakcija turėtų būti antivirusinė, kovojanti su virusu“, – pranešė infekcinių ligų gydytoja Jessica Manning.
Kaip elgtis įkandus uodui
Šie duomenys taip pat paaiškina, kodėl įkandimo vieta gali niežėti ilgiau.
Nuolatinis kasymasis pažeidžia odą ir gali sudaryti sąlygas antrinėms odos infekcijoms, todėl įkandimo vietos geriau nedirginti.
- Venkite intensyvaus kasymosi.
- Rūpinkitės įkandimo vietos higiena.
- Esant stipriam niežuliui, naudokite šaltą kompresą arba vietinį raminamąjį kremą.
Jeigu pasireiškia stipresnė alerginė reakcija, karščiavimas ar kiti infekcijos požymiai, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Tolesni tyrimai ir apsauga nuo įkandimų
Mokslininkai toliau nagrinės, kurios konkrečios uodų seilių molekulės suaktyvina šiuos imuninius mechanizmus. Taip pat bus siekiama išsiaiškinti, kaip būtų galima pakeisti organizmo atsaką ir sumažinti tropinių ligų plitimo riziką. Ilgesnės trukmės tyrimai gali padėti kurti veiksmingesnes prevencijos priemones, taip pat galimas vakcinų ar gydymo strategijas.
Kol kas rekomenduojama saugotis uodų įkandimų: gamtoje naudoti repelentus, dėvėti apsauginius drabužius ir aktyviausio uodų skrydžio metu vengti intensyvaus buvimo užterštose teritorijose.