Apie emocinę higieną verta kalbėti ne mažiau nei apie fizinę sveikatą. Gyvensenos medicinos specialistė ir turinio kūrėja Kotryna Nausėdė atkreipia dėmesį, kad žmonės vis dar dažnai raginami slėpti jausmus, būti stiprūs ir nereikšminti patiriamų sunkumų. Tačiau toks požiūris gali ne padėti, o dar labiau apsunkinti psichologinę savijautą.
„Mes gyvename pasaulyje, kuriame iš mūsų reikalaujama atrodyti gerai, veikti greitai ir niekada neparodyti silpnumo. Bet būtent tas „nesureikšmink“ ar „būk stipri“ kartais gali skaudžiausiai pakenkti“, – įsitikinusi ji.
Užslėptos emocijos veikia ir kūną
Pasak Kotrynos, nuolatinis savo jausmų slopinimas gali trukdyti laiku pastebėti emocinius sunkumus ir ieškoti pagalbos. Ši tema jai yra asmeniškai svarbi – dėl jos specialistė pradėjo psichoterapijos studijas.
„Šita tema man pati svarbiausia – būtent dėl to pradėjau psichoterapijos studijas. Ar sutinkate su manimi, kad perdegimas, nerimas ir nuolatinis lyginimasis yra esminės šių dienų psichikos sveikatos rykštės?“ – retoriškai klausia ji, pabrėždama, kad kasdien žmogui tenka susidurti su dideliu įtampos kiekiu.
Neišgyventos emocijos gali paveikti ne tik nuotaiką. Jos siejamos su hormonų pusiausvyros pokyčiais, miego ir virškinimo sutrikimais, silpnesniu imunitetu. Ilgai trunkanti įtampa gali pasireikšti ir somatiniais simptomais bei pabloginti bendrą gyvenimo kokybę.
Kotryna šį procesą aiškina ventiliacijos metafora: žmogui reikia vietos, kurioje jis galėtų „paleisti garą“. Todėl jai nepriimtini įprasti raginimai tylėti ar nekreipti dėmesio į savo išgyvenimus. „Galvoju apie ventiliaciją – tą vietą, kur gali paleisti garą. Žinot, ko labiausiai nemėgstu? Tų tradicinių pasakymų – „nesureikšmink“, „tu per jautri“, „patylėk“.“
Tokie žodžiai ne tik nuvertina žmogaus patirtį. Jie taip pat gali sumažinti tikimybę, kad žmogus ryšis kalbėtis ar kreiptis profesionalios pagalbos.
Kaip rūpintis emocine savijauta?
Atviras pokalbis apie jausmus gali tapti viena iš emocinių sunkumų prevencijos priemonių. „Aš šventai tikiu, kad būtent nuo jausmo prasideda egzistavimas. Emocijos tiesiogiai veikia hormonų balansą, virškinimą, miegą, imunitetą. Lėtinis stresas, neišjaustos emocijos – visa tai išmuša kūną iš pusiausvyros“, – dalijasi specialistė.
Svarbu ne tik suteikti sau galimybę išreikšti tai, ką jaučiame, bet ir kurti palaikančią aplinką aplinkiniams. Tam padeda išklausymas be vertinimo, kito žmogaus patirties pripažinimas ir paskatinimas kreiptis pagalbos, kai jos reikia.
- Reguliariai skirkite laiko savo emocijoms apmąstyti.
- Atvirai kalbėkitės su artimaisiais.
- Stebėkite galimus perdegimo požymius – chroninį nuovargį, cinizmą ir mažėjantį darbingumą.
- Prireikus kreipkitės į specialistus.
- Išbandykite kvėpavimo pratimus, dienoraščio rašymą ar trumpas dienos refleksijas.
Dėmesys jaunų žmonių emocinei sveikatai
Prie žinios apie emocinės sveikatos svarbą sklaidos prisideda ir organizacijos bei verslo partneriai. „Tele2“, ilgametis „Jaunimo linijos“ rėmėjas, dalyvauja nacionalinėje akcijoje „Žalia šviesa gyvenimui“, kuria siekiama atkreipti dėmesį į psichinę ir emocinę sveikatą.
Kotryna pabrėžia, kad kalbant apie santykį su kūnu ar maistu būtina galvoti ne tik apie save, bet ir apie auditoriją, ypač jaunus žmones. „Kai kalbu apie santykį su kūnu ar maistu, visada sakau – galvokime ne tik apie save, bet ir apie tuos, kurie mus girdi. Ypač jaunus žmones. Statistika rodo, kad net 7 iš 10 psichikos sutrikimų prasideda iki 24 metų. Tad kalbėti apie jausmus – ne įnoringumas, o būtinybė,“ – primena ji.
Atviresnis ir supratingesnis požiūris į emocijas gali padėti mažinti su psichikos sveikata susijusią stigmą. Atsisakę smerkti ir menkinti kitų išgyvenimus, galime padėti tiek sau, tiek aplinkiniams kurti visavertiškesnį emocinį gyvenimą.