Širdies ligos kasmet paveikia tūkstančius žmonių visame pasaulyje, o infarktas tebėra viena dažniausių mirties priežasčių. Prieš jam įvykstant organizmas neretai siunčia perspėjančius signalus. Vis dėlto dalis žmonių juos palaiko paprasčiausiu nuovargiu ar trumpalaikiu negalavimu ir kreiptis pagalbos delsia.
Toks delsimas gali būti pavojingas. Žinant, kas yra priešinfarktinė būsena ir kaip ji pasireiškia, galima greičiau reaguoti į galimą grėsmę širdžiai.
Priešinfarktinė būsena: ką tai reiškia?
Priešinfarktinė būsena, dažnai mediciniškai vadinama nestabilia krūtinės angina, išsivysto tuomet, kai dėl susiaurėjusių arba užsikimšusių vainikinių arterijų širdies raumuo negauna pakankamai deguonies. Širdžiai tenka didelis krūvis, o kraujotakai visiškai nutrūkus gali ištikti infarktas – dalis širdies raumens pradeda nykti.
Tai nėra būklė, kurią reikėtų stebėti laukiant, kol simptomai praeis savaime. Laiku atlikti tyrimai ir pradėtas gydymas gali sustabdyti būklės blogėjimą, sumažinti komplikacijų tikimybę ir padėti išvengti negrįžtamo širdies pažeidimo.
Simptomai, reikalaujantys dėmesio
Įspėjamieji požymiai gali skirtis, tačiau dažniausiai pasitaiko šie simptomai:
- Diskomfortas krūtinėje: krūtinės centre gali būti jaučiamas spaudimas, deginimas, veriantis skausmas ar kitas nemalonus pojūtis. Jis gali pereiti į kairę ranką, nugarą, kaklą, apatinį žandikaulį arba pilvo sritį. Priešinfarktinis skausmas gali pasireikšti ir ramybės metu, būti stipresnis, trukti ilgiau nei 15–20 minučių ir silpniau reaguoti į įprastus vaistus nuo anginos.
- Dusulys: staiga atsiradęs ar sustiprėjęs oro trūkumas gali varginti tiek atliekant lengvą fizinę veiklą, tiek ilsintis.
- Neįprastas silpnumas: stiprus, be aiškios priežasties atsiradęs nuovargis ir bendras silpnumas gali būti lydimi prakaitavimo.
- Pykinimas ar vėmimas: šie pojūčiai dažnai priskiriami virškinimo sutrikimams, tačiau kartu su diskomfortu krūtinėje jie gali signalizuoti apie širdies problemą.
- Nerimas: kai kurie žmonės pajunta stiprų, sunkiai paaiškinamą nerimą arba mirties baimę.
Pagalbos nereikėtų atidėlioti
Naujų, neįprastų ar sustiprėjusių simptomų negalima ignoruoti, ypač jei jie trunka ilgiau nei kelias minutes ir nepraeina pailsėjus. Tokiu atveju reikia nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą arba vykti į artimiausią ligoninę. Kuo anksčiau suteikiama pagalba, tuo daugiau galimybių apsaugoti širdį nuo rimtesnių pažeidimų.
Požymiai gali skirtis ir priklausomai nuo lyties. Moterims dažniau pasireiškia ne vien įprastas krūtinės skausmas, bet ir stiprus nuovargis, pykinimas, nugaros ar žandikaulio skausmas.
Kaip mažinti širdies ligų riziką?
Dalis širdies priepuolių gali būti išvengta kontroliuojant pagrindinius rizikos veiksnius:
- Padidėjęs kraujospūdis: jį svarbu reguliariai matuoti ir kontroliuoti.
- Padidėjęs cholesterolio kiekis: subalansuota mityba ir, prireikus, gydytojo paskirti vaistai gali padėti jį sumažinti.
- Cukrinis diabetas: ši liga gerokai didina širdies ligų riziką.
- Rūkymas: atsisakius šio įpročio galima reikšmingai pagerinti širdies sveikatą.
- Antsvoris ir mažas fizinis aktyvumas: svarbūs reguliarus judėjimas ir sveikas kūno svoris.
- Lėtinis stresas: ilgalaikė įtampa gali neigiamai veikti širdies ir kraujagyslių sistemą.
- Paveldimumas: rizika didesnė, jei artimi šeimos nariai sirgo širdies ligomis.
Profilaktiniai sveikatos patikrinimai, subalansuota mityba, fizinis aktyvumas ir sveika gyvensena yra svarbi prevencijos dalis. Jei nerimaujate dėl savo širdies ar pastebite neįprastus simptomus, verta pasitarti su gydytoju – laiku įvertinta būklė gali padėti išvengti sunkesnių pasekmių.