Eksperimentinė genų redagavimo terapija „VERVE-102“ gali ateityje pakeisti kai kuriuos širdies ligų prevencijos principus. Preparatas, sukurtas „Eli Lilly“ ir „Verve Therapeutics“ bendradarbiaujant, po vienos dozės vidutiniškai sumažino „blogojo“ cholesterolio kiekį 62 proc. Vis dėlto kol kas tai tik pradiniai rezultatai, o terapijos saugumą ir veiksmingumą dar turės patvirtinti platesni tyrimai.
Taikinys – PCSK9 genas kepenų ląstelėse
„VERVE-102“ veikia pasitelkdamas bazių redagavimo technologiją. Ji leidžia kepenų ląstelėse tiksliai pakeisti vieną DNR raidę ir deaktyvuoti PCSK9 geną.
Įprastai šis genas koduoja baltymą, kuris apsunkina mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio pašalinimą iš kraujotakos. Sustabdžius baltymo gamybą, kepenys gali veiksmingiau filtruoti kraują. Dėl to sumažėja MTL, vadinamojo „blogojo“ cholesterolio, koncentracija, o kartu gali mažėti miokardo infarkto ir kitų išeminių įvykių rizika.
Pirmieji klinikiniai rezultatai
Žurnale „The New England Journal of Medicine“ paskelbtoje pirmojoje publikacijoje analizuoti 35 pacientai. Jie sirgo paveldima labai didele cholesterolio koncentracija arba ankstyva išemine širdies liga.
Didžiausią preparato dozę gavusių pacientų grupėje vidutinis cholesterolio sumažėjimas siekė 62 proc. Tačiau šie dalyviai buvo stebimi tik tris mėnesius. Mažiausios dozės grupėje teigiamas poveikis išliko net 18 mėnesių po vienintelės infuzijos. Tai leidžia svarstyti apie ilgalaikį terapijos poveikį, nors turimų duomenų kol kas nepakanka galutinėms išvadoms.
Saugumas dar nėra galutinai įvertintas
Genų redagavimo technologijos kelia ir saugumo klausimų. Jos gali sukelti nepageidaujamą poveikį arba pakeitimus kitose genomo vietose. Todėl tyrimo komanda toliau stebi pirmosios fazės tyrimo dalyvius.
„Eli Lilly“ taip pat rengiasi antrosios fazės bandymams. Juose didesnėje pacientų grupėje bus vertinamas terapijos saugumas ir siekiama nustatyti optimalų dozavimą.
Galima nauda pacientams ir sveikatos sistemoms
Jeigu „VERVE-102“ ateityje būtų patvirtintas, milijonams žmonių galėtų sumažėti poreikis kasdien vartoti statinus ar reguliariai atlikti injekcijas.
Tai potencialiai pagerintų pacientų gyvenimo kokybę, sumažintų naštą sveikatos sistemoms ir ilgainiui suteiktų ekonominės naudos.
Tačiau prieš vertinant terapiją kaip plačiai pritaikomą sprendimą, reikės atsakyti į kelis svarbius klausimus: kiek ilgai išlieka jos poveikis, kokia būtų kaina ir ar ji būtų prieinama skirtingoms demografinėms bei genetinėms pacientų grupėms. Taip pat gali prireikti reguliavimo sprendimų dėl ilgalaikio stebėjimo, priežiūros po pateikimo į rinką ir etinių genų redagavimo gairių.
Kol kas „VERVE-102“ galima vertinti kaip perspektyvią, tačiau dar eksperimentinę širdies ligų prevencijos kryptį. Tik platesnių ir ilgesnės trukmės tyrimų rezultatai parodys, ar vienkartinė terapija iš tiesų gali tapti reikšmingu proveržiu.