Naktinės pamainos gali būti susijusios ne tik su miego ritmo pokyčiais, bet ir su ilgalaikiais sveikatos padariniais. Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) naktinį pamaininį darbą priskyrė prie tikriausiai kancerogeniškų žmogui veiksnių. Toks vertinimas grindžiamas epidemiologinių tyrimų, eksperimentų su gyvūnais ir laboratorinių mechanistinių tyrimų duomenimis.
Naktinės pamainos apima nemažą darbuotojų dalį
Naktinis pamaininis darbas – tai veikla įprastomis nakties valandomis, kai žmogaus organizmas natūraliai turėtų ilsėtis. Tokios pamainos reikalingos įvairiose srityse: sveikatos priežiūros, gamybos, transporto, mažmeninės prekybos ir kitų paslaugų sektoriuose. Pasaulyje maždaug vienas iš penkių darbuotojų dirba pamainomis, į kurias įtrauktas ir naktinis darbas, todėl galimas jo poveikis aktualus didelei gyventojų daliai.
Paros ritmo sutrikimas ir organizmo pokyčiai
Vienas svarbiausių galimų rizikos veiksnių yra cirkadinių, arba paros, ritmų išbalansavimas. Įprastas paros ritmas susijęs su melatonino sekrecija, hormonų apykaita, imuninės sistemos atsaku, metabolizmu ir vitamino D gamyba. Kai šie procesai sutrinka, gali pasikeisti hormonų pusiausvyra ir susilpnėti imuninė apsauga, todėl organizmas gali tapti jautresnis įvairiems kancerogenams bei kitoms ligoms.
„Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros kancerogeninių veiksnių poveikio žmogui tyrimas padarė ir tebedaro didelę įtaką vėžio profilaktikai ribojant kancerogeninių veiksnių poveikį įvairioms žmonių grupėms, juolab, kad veiksnių klasifikacija yra nuolat atnaujinama, – sako Nacionalinio vėžio instituto Vėžio epidemiologijos laboratorijos vedėja dr. Giedrė Smailytė. – Atliktas naujausias naktinio pamaininio darbo rizikos įvertinimas kaip tikriausiai kancerogeniško remiasi epidemiologiniais tyrimais, kuriuose dar nebuvo galimybės įvertinti visų trikdančių veiksnių įtakos vėžio rizikai žmonių grupėse, o tyrimai su gyvūnais bei kiti tyrimai in vivo ir in vitro, pateikė neabejotinų įrodymų apie veiksnio kancerogeniškumą. Taigi, dar trūksta epidemiologinių tyrimų pateikiamų įrodymų.”
Ką rodo atlikti tyrimai?
Dalis tyrimų rodo ryšį tarp ilgalaikio darbo naktimis ir didesnės krūties, prostatos bei storosios žarnos vėžio rizikos.
Ši sąsaja dažniau nustatoma tais atvejais, kai naktinės pamainos tęsiasi daug metų. Tačiau skirtingų populiacijų tyrimų rezultatai nėra vienodi: kai kuriuose vėžio rizika buvo reikšmingai didesnė, o kituose ji buvo nedidelė arba apskritai nenustatyta.
Rezultatų skirtumus gali lemti tyrimų metodika, skirtinga naktinio darbo trukmė, apšvietimo sąlygos, gyvenimo būdo aplinkybės ir genetiniai skirtumai. Todėl, nors turima duomenų apie galimą ryšį, epidemiologiniuose tyrimuose dar neįvertinti visi galintys turėti įtakos veiksniai.
„Biomedicininių tyrimų metu įrodyta, kad žmogaus kūno liaukos, įvairūs molekuliniai organizmo procesų mechanizmai turi iš anksto nustatytą paros laiko ritmą, – sako Vilniaus universiteto doktorantas Nacionalinio vėžio instituto Vėžio epidemiologijos laboratorijos jaunesnysis mokslo darbuotojas Aušvydas Patašius. – Todėl keičiantis žmonių įpročiams (pvz. dažnai naktinis miegas palydimas naršymu iki vėlumos mobiliu telefonu) būtina įvertinti įvairių veiksnių įtaką mūsų sveikatai, ne tik vėžio išsivystymo rizikai.”
Kokių prevencinių priemonių galima imtis?
Nors papildomi epidemiologiniai tyrimai tebėra reikalingi, naktinėmis pamainomis dirbančių žmonių riziką galima mažinti organizacinėmis ir sveikatos priežiūros priemonėmis. Svarbu:
- optimizuoti pamainų grafiką;
- trumpinti ilgalaikių naktinių pamainų laikotarpį;
- užtikrinti tinkamą apšvietimą ir mažinti mėlynos šviesos poveikį naktį;
- stiprinti darbuotojų sveikatos stebėseną;
- skatinti miego higieną ir reguliarius sveikatos patikrinimus.
IARC monografijų programa yra įvertinusi daugiau nei tūkstantį veiksnių. Šiame kontekste naktinis pamaininis darbas priskirtas prie veiksnių, kuriems reikia daugiau dėmesio ir prevencinių priemonių.