Seimui įteisinus gimdymus namuose ir pribuvėjų paslaugas, iškilo klausimas, kaip praktiškai būtų užtikrinamas motinos ir naujagimio saugumas ne ligoninėje. Kėdainių ligoninės medikai sako kol kas nesantys pasirengę tokioms paslaugoms ir pabrėžia neprognozuojamų komplikacijų riziką.
Kėdainių ligoninė darbuotojų į namus nesiųstų priverstinai
Kėdainių ligoninės vadovas Stasys Skauminas naująją tvarką vertina kritiškai. Jo teigimu, gimdant namuose sudėtinga sudaryti tokias sąlygas, kokias galima užtikrinti gydymo įstaigoje, o komplikacijų iš anksto numatyti ne visada įmanoma.
„Kaip suprantu, dėl gimdymų namuose mūsų medikai didelio noro nereiškia, – atvirai kalbėjo ligoninės direktorius. – Prastai vertinu naująją tvarką – namuose sunku užtikrinti tinkamas sąlygas. Gimdymas tokiu atveju turėtų būti idealus, t.y. be jokių komplikacijų. O numatyti komplikacijas labai sudėtinga. Tai yra tiesiog didelė rizika.“
Pasak S. Skaumino, ligoninės darbuotojai nebūtų įpareigojami vykti į namus priimti gimdymų. „Kodėl mes turim ruoštis? – retoriškai klausė specialistas. – Gimdyvė turi susirasti pati žmogų, kuris sutiktų priimti gimdymą namuose. Jeigu iš mūsų nėra žmonių, kurie norėtų tą daryti, mes prievarta darbuotojų niekada neversim eiti į namus ir priiminėti gimdymų. Žmonės turi eiti savanoriškai.“
Komplikacijos gali prasidėti net ir sklandaus nėštumo atveju
Akušerijos–ginekologijos skyriaus vedėjas Artūras Gudavičius taip pat neslepia abejonių dėl gimdymų namuose. Jis sako, kad net ir atrodantis sklandus gimdymas bet kuriuo metu gali komplikuotis, o tuomet būtina skubi specializuota pagalba.
„Tiek aš, tiek visi skyriuje dirbantys ginekologai, tiek visos Lietuvos medikai tikrai nepasisakome už gimdymus namuose, – kalbėjo gydytojas ginekologas. – Net jei ir gimdymas pats sklandžiausias, visada netikėtai gali iškilti visokių ūmių situacijų, komplikacijų. Kad ir viskas atrodo gerai, tačiau bet kada gali prasidėti visokie kraujavimai ir kitos nenumatytos bėdos.“
A.
Gudavičius teigė, kad ligoninės kolektyve apie tokią galimybę buvo kalbėta, tačiau specialistai tokiam darbui nesiryžtų: „Tikrai kalbėjomės su kolektyvu apie tai, bet niekas iš mūsų nepasiryžtų važiuoti į namus ir prižiūrėti moterį“, – sakė jis.
Numatytas 30 minučių atstumas kelia klausimų
Pagal vieną iš įstatyme numatytų reikalavimų, kilus problemoms, iki artimiausios gydymo įstaigos turėtų būti įmanoma nuvykti per 30 minučių. Buvęs Akušerijos–ginekologijos skyriaus vedėjas ir Seimo narys Darius Kaminskas mano, kad toks laikas gali būti per ilgas.
Vis dėlto, jo teigimu, vien noro gimdyti namuose nepakaks. „Tačiau net ir pagal dabar priimtą įstatymą nėra taip, kad žmonės užsinorėjo gimdyti namuose ir gimdys, – pabrėžė pašnekovas. – Turi būti įvertintos sąlygos, nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis, būtų priimtas sprendimas, ar leisti moteriai gimdyti namuose.“
D. Kaminskas taip pat atkreipė dėmesį, kad kai kuriais atvejais gali prireikti ne vien akušerės. „Gali prireikti ne tik akušerės, bet ir akušerio-ginekologo, neonatologo, anesteziologo – aš asmeniškai tikrai nedrįsčiau tokio dalyko daryti ir ryžtis gimdymą priiminėti namuose“, – kalbėjo Seimo narys.
Jis pridūrė: „Per tiek laiko gali įvykti labai daug problemų ar net tragedija“, – tikino buvęs gydytojas.
Trūksta aiškių taisyklių ir finansavimo modelio
Norint, kad gimdymai namuose būtų organizuojami saugiau, reikėtų nustatyti, kurioms moterims tokia galimybė galėtų būti taikoma, parengti specialistus ir aprūpinti pribuvėjus. Taip pat būtini greitos evakuacijos protokolai, patikimas ryšys ir aiškus paslaugų finansavimas.
Kol kas neaišku, kas už tokias paslaugas mokėtų – valstybė ar pati gimdyvė. Todėl, be įstatymo, reikalingi ir išsamūs poįstatyminiai aktai, apibrėžiantys atrankos kriterijus, atsakomybę bei apmokėjimą. Svarbiu aspektu išlieka ir informuotas moters sutikimas.
Kėdainių medikai kol kas sako negavę realių prašymų priimti gimdymą namuose. Tačiau nauja tvarka jau paskatino diskusijas apie sveikatos priežiūros organizavimą, specialistų atsakomybę ir ribas, kurias turi pacientų pasirinkimas.