Mokslininkai pranešė apie pirmąjį atvejį, kai žmogaus odos ląstelės laboratorijoje buvo paverstos kiaušialąstėmis ir apvaisintos spermatozoidais. Šis pasiekimas gali paskatinti naujus nevaisingumo gydymo būdus, tačiau iki technologijos taikymo klinikoje dar laukia ilgas tyrimų, saugumo vertinimo ir etinių diskusijų etapas.
Odos ląstelės perprogramuotos į kiaušialąstes
Eksperimentas pradėtas nuo įprastų odos ląstelių. Iš jų pašalinus branduolį, jis buvo perkeltas į donorės kiaušialąstę, iš kurios branduolys taip pat buvo pašalintas. Ši procedūra vadinama somatinių ląstelių branduolio perkėlimu ir yra panaši į technologiją, naudotą 1996 metais atliekant klonavimo eksperimentą su avele Dolly.
Vienas sudėtingiausių uždavinių buvo sumažinti chromosomų skaičių nuo 46 iki 23, kad susidariusios kiaušialąstės būtų genetiškai tinkamos apvaisinti. Tam tyrėjai imitavo meiotinį ląstelių dalijimąsi – šį procesą jie pavadino mitomeioze.
Laboratorijoje buvo sukurti 82 besivystantys oocitai. Juos apvaisinus in vitro, po šešių dienų mažiau nei 9 proc. embrionų išsivystė iki stadijos, kuri teoriškai leistų juos perkelti į gimdą ir tęsti įprastą AIV procedūrą. Vis dėlto daugelyje embrionų nustatyta anomalijų, todėl eksperimentas buvo sustabdytas.
Galimos reikšmės nevaisingumo gydymui
Tyrimo autoriai ir nepriklausomi ekspertai šį darbą vertina kaip galimą svarbų žingsnį. Jei in vitro gametogenezės, arba IVG, technologiją pavyktų toliau išplėtoti, ji galėtų būti pritaikyta vyresnio amžiaus moterims ir toms, kurioms trūksta kiaušialąsčių.
Šis metodas taip pat ateityje galėtų suteikti galimybę tos pačios lyties poroms susilaukti vaiko, turinčio genetinį ryšį su abiem partneriais. Taip teigė Oregono sveikatos ir mokslo universiteto (JAV) tyrėja P. Amato.
Rezultatai dar neleidžia kalbėti apie klinikinį pritaikymą
Pagrindinė neišspręsta problema – patikimai gauti genetiškai normalių kiaušinėlių su tinkamu chromosomų rinkiniu.
Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad natūralios reprodukcijos metu tik maždaug trečdalis embrionų pasiekia blastocistos stadiją, tinkamą AIV procedūrai. Todėl eksperimentinis mažesnis nei 9 proc. rodiklis nėra be precedento, tačiau anomalijų skaičius išlieka reikšminga kliūtis.
P. Amato vertinimu, jei technologija bus sėkmingai tobulinama, plačiau prieinama ji galėtų tapti maždaug po dešimties metų.
Jungtinės Karalystės Sautemptono universiteto tyrėja Ying Cheong šį rezultatą pavadino „džiuginančiu“ proveržiu. „Mokslininkai pirmą kartą įrodė, kad DNR iš eilinių kūno ląstelių gali būti perkelta į kiaušinėlį, aktyvuota ir priversta perpus sumažinti savo chromosomų skaičių, imituojant tuos specialius veiksmus, kurie paprastai padeda atsirasti kiaušinėliams ir spermai“, – sakė ji.
Tačiau Ying Cheong pabrėžė, kad tai tik ankstyvas laboratorinis darbas. Prieš svarstant apie saugų naudojimą žmonėms reikės papildomai ištirti technologijos saugumą ir genetinį stabilumą.
Tiriami ir kiti keliai
Šioje srityje mokslininkai nagrinėja ne vieną būdą. Vienas iš alternatyvių metodų – odos ląsteles perprogramuoti į indukuotas pluripotentines kamienines ląsteles, vadinamas iPSC, o vėliau jas paversti kiaušinėliais.
„Kol kas per anksti spręsti, kuris metodas bus sėkmingesnis, – sakė P. Amato. – Bet kokiu atveju dirbti šioje srityje mums reikės dar daug metų.“
Tyrimo autoriai nurodė, kad laikėsi galiojančių etikos gairių, reglamentuojančių embrionų naudojimą. Jie taip pat pabrėžė, kad toliau būtinas griežtas šios technologijos reguliavimas ir platesnės diskusijos dėl jos taikymo.