Kiaušiniai aprūpina organizmą baltymais, vitaminais A ir B12 bei tokiais mikroelementais kaip liuteinas ir cholinas. Ankstesni tyrimai jų vartojimą siejo su galima nauda smegenims, imuninei sistemai, raumenims ir akims. Vis dėlto daugelį metų žmonės nerimavo, kad kiaušiniuose esantis cholesterolis gali didinti jo kiekį kraujyje ir širdies ligų riziką.
Nors 2015 m. mitybos gairėse atsisakyta ankstesnių kiaušinių vartojimo ribojimų, klaidingi įsitikinimai išliko. Žurnale „Nutrients“ paskelbtas tyrimas parodė, kad 2021 m. dalis žmonių vis dar vengė kiaušinių būtent dėl juose esančio cholesterolio. Tyrimo autoriai teigia, kad daugiau informacijos šia tema reikėtų tiek visuomenei, tiek sveikatos priežiūros specialistams.
Šį tyrimą finansavo Amerikos kiaušinių valdybos Kiaušinių mitybos centro dotacija. Autoriai nurodė, kad interesų konfliktų neturi.
Kiaušinių vartojimas stebėtas daugiau nei 48 metus
Mokslininkai išanalizavo maždaug 6 300 Rancho Bernardo tyrimo dalyvių, kurie 1972–1974 m. atsakė į klausimus apie per savaitę suvalgomų kiaušinių skaičių, duomenis.
Pakartotinės apklausos vyko 1988–1991 m. ir 1992–1996 m. Jose apie savo kiaušinių vartojimą dar kartą informavo atitinkamai maždaug 1 600 ir 1 400 dalyvių. 2021 m. gyviems pirminio tyrimo dalyviams buvo išsiųsta dar viena anketa. Į ją atsakė 710 žmonių – jie pateikė duomenis apie kiaušinių vartojimą ir priežastis, galinčias jį riboti.
„Rancho Bernardo tyrimo duomenys suteikė mums unikalią galimybę ištirti kiaušinių vartojimo tendencijas 48 metų laikotarpiu, – sakė pagrindinė tyrimo autorė, Kalifornijos universiteto San Diege Šeimos medicinos ir visuomenės sveikatos katedros profesorė, Herberto Wertheimo visuomenės sveikatos ir žmogaus ilgaamžiškumo mokslų mokyklos prodekanė dr. Donna Kritz-Silverstein. – Nėra jokio kito tyrimo, kuriame tiek ilgai būtų stebimi dalyviai ir kuriame būtų galima ištirti, ar kiaušinių vartojimas turi įtakos sveikatai per tokį ilgą laiko tarpą.“
Dešimtajame dešimtmetyje kiaušinių racione sumažėjo
1972–1974 m. tyrimo dalyviai nurodė per savaitę suvalgantys vidutiniškai 3,6 kiaušinio.
1988–1991 m. šis skaičius sumažėjo iki 1,8, o 1992–1996 m. išliko panašus.
Dr. D. Kritz-Silverstein teigė, kad tokį pokytį galėjo lemti tuo metu galiojusios rekomendacijos. „Kiaušinių vartojimą ir su maistu gaunamo cholesterolio kiekį ribojančias rekomendacijas Amerikos širdies asociacija pirmą kartą paskelbė 1968 m.“, – paaiškino ji.
„Tuo metu buvo manoma, kad su maistu gaunamas cholesterolis (t. y. kiaušiniuose esantis cholesterolis) gali padidinti cholesterolio kiekį kraujo plazmoje. Vėliau „leistinas“ per dieną su maistu gaunamo cholesterolio kiekis buvo dar labiau sumažintas asmenims, turintiems didelę širdies ligų riziką. Tik 2015 m., po to, kai buvo atlikta daug tyrimų, šių gairių buvo atsisakyta“, – sakė mokslininkė.
Ji pabrėžė, kad tyrime kiaušinių vartojimas buvo vertintas tik keturiais laikotarpiais, todėl tiksliai nustatyti, kada žmonės pradėjo laikytis rekomendacijų ir kada jų atsisakė, neįmanoma. Vis dėlto, kadangi visuomenei paprastai reikia laiko naujoms rekomendacijoms perimti, pirmasis vertinimas 1972–1974 m. galėjo sutapti su laikotarpiu, kai žmonės pirmą kartą apie šiuos ribojimus išgirdo.
2021 m. kiaušinių valgoma daugiau, tačiau įsitikinimai išliko
2021 m. dalyviai per savaitę suvartodavo vidutiniškai 3,4 kiaušinio – beveik tiek pat, kiek 1972–1974 m. Tačiau 22,1 proc. apklaustųjų teigė vis dar ribojantys kiaušinių vartojimą.
„Iki 2021 m. kiaušinių vartojimą ribojančių gairių buvo atsisakyta, tačiau reikia laiko, kad informacija pasklistų ir žmonės pakeistų savo įpročius“, – sakė dr. D. Kritz-Silverstein.
„Dauguma žmonių nurodė ribojantys kiaušinių vartojimą dėl didelio cholesterolio kiekio kiaušiniuose arba rekomendavus gydytojui, nes jų cholesterolio kiekis (kraujyje) yra aukštas, – paaiškino ji. – Mūsų tyrimas parodė, kad su kiaušinių vartojimu susijusios rekomendacijos, nesvarbu, ar jos buvo tinkamos, ar ne, turėjo įtakos kiaušinių vartojimui. Nepaisant to, kad šių gairių atsisakyta, dėl jų suformuotų įsitikinimų kai kurie žmonės ir šiandien vengia įtraukti į racioną daugiau kiaušinių.“
Mokslininkės teigimu, siekiant sumažinti pasenusių mitybos ribojimų poveikį, reikėtų papildomai šviesti visuomenę ir sveikatos priežiūros specialistus. Ji taip pat paminėjo vyresnio amžiaus žmonėms skirtų kampanijų apie kiaušinių naudą sveikatai galimybę.
Specialistas ragina neskubėti daryti išvadų
Šį tyrimą komentavo „Orange Coast“ medicinos centro „MemorialCare“ Širdies ir kraujagyslių instituto, įsikūrusio Fauntin Valyje, Kalifornijoje, sertifikuotas kardiologas ir lipidologas dr. Yu-Ming Ni.
„Šiame straipsnyje nagrinėjamos istorinės kiaušinių vartojimo tendencijos, tačiau yra daugybė su sveikata nesusijusių priežasčių, kodėl žmonės renkasi arba nesirenka valgyti kiaušinius. Noriu aiškiai pasakyti, kad tyrimo išvados visiškai nekeičia mano nuomonės apie tai, kaip žmonės vartoja kiaušinius“, – sakė jis.
Dr. Yu-Ming Ni nuomone, reikėtų klinikinių tyrimų, kurie palygintų daugiau ir mažiau kiaušinių vartojančių žmonių sveikatos rodiklius. „Neturėdamas tokio tyrimo rezultatų nenorėčiau daryti išvadų, ar kiaušinių vartojimas yra naudingas, ar žalingas“, – pridūrė jis.
Dr. Yu-Ming Ni rekomendacija – ne daugiau kaip septyni kiaušiniai per savaitę
„Galiu pasakyti, kad viename kiaušinyje yra 70 proc. per parą su maistu gaunamo cholesterolio, todėl pacientams patariu nepersistengti. Per savaitę rekomenduočiau ne daugiau kaip septynis kiaušinius, nesvarbu, ar juos suvalgote savaitgalį, ar per visą savaitę. Beje, kiaušinių baltymuose nėra tiek daug cholesterolio, todėl juos valgyti saugu. Tokia yra mano bendra rekomendacija ir ji nesikeis net ir susipažinus su šio tyrimo išvadomis“, – teigė gydytojas.
Vertinant kiaušinius svarbi visa mityba
Į klausimus apie nerimą dėl cholesterolio ir širdies ligų atsakė registruota dietologė bei tinklalapio „Nutrition-In-Sight“ autorė Monique Richard.
„Nuogąstavimai dėl kiaušiniuose esančio cholesterolio tokie pat seni kaip ir klausimas, kas atsirado pirmiau – višta ar kiaušinis, tačiau labai svarbu mąstyti plačiau ir nepamiršti, kad kiaušinių tryniai dažnai vartojami atskirai, o tai turi įtakos tam, kaip organizmas metabolizuoja, naudoja ir apdoroja tokius komponentus kaip cholesterolis“, – paaiškino M. Richard.
Jos teigimu, bendram cholesterolio kiekiui įtakos gali turėti skaidulos, ypač tirpiosios, taip pat maiste esančių riebalų rūšys ir jų kiekis. Todėl net trumpalaikis mitybos stebėjimas gali padėti geriau suprasti, kas konkrečiam žmogui naudinga ir atitinka jo organizmo poreikius.
Dietologė taip pat atkreipė dėmesį į produktus, su kuriais kiaušiniai dažnai valgomi. „Be to, atkreipus dėmesį į kitus veiksnius, dažnai susijusius su kiaušinių vartojimu, gali paaiškėti, kaip ir kur daroma įtaka konkretaus žmogaus cholesterolio kiekiui, – sakė M. Richard. – Pavyzdžiui, Amerikoje gana įprasta kiaušinius kepti svieste arba margarine ir kartu su kitais gyvūninės kilmės produktais, tokiais kaip šoninė, dešra, kumpis, sūris ir pienas, – produktais, kuriuose yra daugiau sočiųjų riebalų ir cholesterolio.“
Kuo galima pakeisti kiaušinius?
„Kiaušinių pakaitalai taip pat labai tinkama alternatyva tiems, kuriems to reikia, kurie to nori, tiems, kurie yra alergiški ar turi kitų sveikatos sutrikimų. Kiaušinius galima pakeisti maltais linų sėmenimis, ispaninio šalavijo sėklomis, sojų varške, spindulinėmis pupuolėmis, sėjamaisiais avinžirniais, trintais bananais ar obuolių padažu gaminant tokius patiekalus kaip apkepai ir keksiukai, taip pat galima naudoti šilkinę sojų varškę kiaušinienei ar sumuštiniui su „kiaušinių salotomis“, kuris gali būti skanus, maistingas ir suteikti papildomos maistinės naudos“, – paaiškino M. Richard.
Dietologė pridūrė: „Kai pradedame suprasti savo unikalius poreikius ir organizmo reakciją į poveikį (maistą, aplinkos veiksnius ir kt.), baimės dėl to, kas gali nutikti, ir „netinkamo“ maisto etikečių klijavimo tiesiog nelieka.“