Per 2026 metų pirmąjį ketvirtį Lietuvoje užregistruotos 3 261 sukčiavimo situacijos. Jose bandyta iš gyventojų išvilioti maždaug 10,8 mln. eurų. Finansų įstaigoms pavyko sustabdyti apie 6,7 mln. eurų, tačiau žmonių nuostoliai vis tiek sudarė apie 3,7 mln. eurų. Šiuos duomenis pateikia Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras. Centro komunikacijos vadovas Domantas Katelė atkreipia dėmesį, kad apgavysčių sėkmę dažnai lemia ne vien technologijos, bet ir žmogaus reakcija į spaudimą.
Apgavystėms naudojami keli kanalai
Didžiausią dalį atpažintų atvejų sudarė suklastotos SMS žinutės ir elektroniniai laiškai, dar vadinami phishingu. Tokios schemos siekė apie 41 proc. visų atvejų. Taip pat dažnai pasitaikė avansinių mokėjimų bei investicinio sukčiavimo atvejų.
Telefoninis skambutis neretai tampa pirmuoju kontakto tašku. Vėliau nusikaltėliai gali pasitelkti ir kitus būdus – siųsti elektroninius laiškus ar SMS žinutes, nukreipti į suklastotą interneto svetainę. Derindami skirtingus kanalus jie bando sudaryti patikimos institucijos įspūdį ir sustiprinti aukos pasitikėjimą.
Skubėjimas palengvina sukčių darbą
Pasak Domanto Katelės, viena pagrindinių aukų klaidų yra sprendimų priėmimas veikiant stresui. Sukčiai sąmoningai kuria skubos, baimės ar riboto laiko įspūdį, kad žmogus nespėtų patikrinti gautos informacijos.
Dažniausiai žmonės atskleidžia prisijungimo duomenis, patvirtina operacijas, kurių patys nepradėjo, paspaudžia atsiųstas nuorodas arba perveda pinigus į tariamai saugią sąskaitą. Dar viena svarbi klaida – nepasitikrinti skambinančiojo ar žinutės siuntėjo oficialiais kanalais.
„Sukčiai laimi tada, kai žmogus skuba“, – sako Domantas Katelė. Jo teigimu, socialinė inžinerija, paremta pasitikėjimo ir emocijų manipuliacija, išlieka vienu svarbiausių apgavysčių įrankių.
Ką daryti kilus įtarimui?
Jeigu telefonu ar internetu raginama nedelsiant priimti finansinį sprendimą, pirmiausia sustokite ir informaciją patikrinkite kitu kanalu.
Įtarus sukčiavimą, reikėtų iškart nutraukti bendravimą. Su tariamai susisiekusia institucija būtina kontaktuoti naudojantis jos oficialiai skelbiamais rekvizitais, o artimiesiems perskambinti gerai žinomu numeriu.
Negalima spausti siūlomų nuorodų ar perduoti prisijungimo duomenų.
Jeigu informacija jau atskleista arba pinigai pervesti, reikia kuo greičiau kreiptis į banką ir paprašyti sustabdyti operacijas. Taip pat svarbu pakeisti slaptažodžius ir informuoti policiją. Greita banko reakcija gali padėti susigrąžinti lėšas arba sustabdyti jų pervedimą.
Įspėjamieji ženklai
- reikalavimas veikti nedelsiant;
- prašymas atskleisti prisijungimo kodus ar kitus slaptus duomenis;
- raginimas su niekuo nesitarti;
- banko ar teisėsaugos vardu atliekami skambučiai ir siunčiamos žinutės;
- investicinis pasiūlymas, žadantis pernelyg gerą rezultatą.
Prevencijai svarbios ne tik technologinės priemonės. Ne mažiau reikšminga sąmoningai sulėtinti sprendimą, įvertinti informacijos patikimumą ir ją tikrinti oficialiuose šaltiniuose. Toks atsargumas gali padėti išvengti didelių finansinių nuostolių.