Mėsėdžių dieta – itin ribojantis mitybos modelis, kuriame beveik visiškai atsisakoma augalinio maisto. Jos pagrindą sudaro mėsa, paukštiena, žuvis, jūros gėrybės, kiaušiniai, kai kurie pieno produktai ir vanduo. Tuo metu daržovės, vaisiai, grūdai, ankštiniai augalai, sėklos bei riešutai iš raciono pašalinami. Kadangi suvartojama itin mažai angliavandenių, ši mityba kartais prilyginama „nulinės angliavandenių“ režimui.
Svorio kritimą lemia keli veiksniai
Ši dieta remiasi ketogeninės mitybos principais. Kai angliavandenių kiekis stipriai sumažėja, organizmas gali pereiti į ketozę – būseną, kai energijai naudojami riebalai ir gaminami ketonai. Įprastai ketogeninėje dietoje apie 70–75% kalorijų gaunama iš riebalų, 20% – iš baltymų, o angliavandeniams tenka ne daugiau kaip 10%. Mėsėdžių dieta nuo jos skiriasi tuo, kad angliavandenių joje beveik nėra, o visi riebalai ir baltymai gaunami iš gyvulinės kilmės produktų.
Pradžioje svoris gali mažėti ne vien dėl riebalų deginimo. Įtakos turi ir organizmo netenkami skysčiai bei mažesnis bendras kalorijų kiekis. Be to, riebalų ir baltymų gausus maistas dažnai labiau slopina apetitą, todėl žmogus gali suvalgyti mažiau.
Riboto raciono keliamos grėsmės
Greitas rezultatas nepašalina galimų ilgalaikių problemų. Gydytojai ir mitybos specialistai atkreipia dėmesį, kad gyvuliniuose riebaluose dažnai gausu sočiųjų riebalų rūgščių. Jos gali didinti MTL, vadinamojo blogojo cholesterolio, kiekį ir ilgainiui didinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
Didelis baltymų kiekis taip pat gali apsunkinti inkstų darbą, ypač žmonėms, kurie jau serga inkstų liga. Be to, gali padidėti inkstų akmenų ir podagros rizika. Ilgainiui tokia mityba gali būti siejama ir su osteoporozės rizika dėl kalcio apykaitos pokyčių.
Dar vienas svarbus trūkumas – skaidulų ir įvairių maistinių medžiagų stoka. Atsisakius augalinio maisto, organizmas negauna svarbių vitaminų, tarp jų kai kuriais atvejais ir vitamino C, mineralų bei fitochemikalų, reikalingų imuninei sistemai ir virškinimo traktui.
Dėl sumažėjusio skaidulų kiekio gali keistis žarnyno mikrobioma, atsirasti vidurių užkietėjimas ir kitų virškinimo sutrikimų.
Specialistai ragina rinktis atsargiai
Dauguma gydytojų mėsėdžių dietos nelaiko tinkamu ilgalaikiu svorio metimo sprendimu. Jei žmogus vis dėlto nusprendžia išbandyti tokį ribojantį režimą, tai reikėtų daryti prižiūrint specialistui. Rekomenduojama atlikti lipidogramą, įvertinti inkstų funkciją, ištirti šlapimą, stebėti šarminę ir rūgščių pusiausvyrą, o prireikus papildyti trūkstamus vitaminus.
Saugesnėmis ir moksliniais įrodymais paremtomis alternatyvomis laikomi subalansuoti mitybos modeliai, pavyzdžiui, Viduržemio jūros ar DASH dieta. Tyrimai rodo, kad ilgalaikėje perspektyvoje jie gali būti naudingi tiek svorio kontrolei, tiek širdies sveikatai.
Nors mėsėdžių dieta pradžioje gali padėti greitai sumažinti svorį, jos ilgalaikės pasekmės kelia rimtų abejonių. Prieš iš esmės keičiant mitybą verta pasitarti su gydytoju ar registruotu dietologu ir rinktis tvaresnes, subalansuotas strategijas.