Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad karinio konflikto atveju Lietuva esą išnyktų iš pasaulio žemėlapio. Rusijos žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad šie žodžiai buvo skirti ne vien Lietuvai, bet ir platesnei Vakarų politikai.
Medvedevo pareiškimai apie Lietuvą ir NATO
D. Medvedevas neigė, jog Rusija planuoja pulti Europą, ir tvirtino, kad kalbos apie tokią grėsmę yra perdėtos. Jo teigimu, Rusijos keliama grėsmė esą naudojama kaip argumentas siekiant gauti lėšų karui tęsti.
„Rusijos grėsmės Europai klausimas naudojamas siekiant gauti pinigų karui tęsti. Europos politikai, kalbėdami apie Rusijos grėsmę, siekia savanaudiškų interesų ir nori išlikti valdžioje“, – pareiškė D. Medvedevas.
Jis taip pat kritikavo galimybę Lietuvoje dislokuoti branduolinius ginklus ir teigė, kad tokie svarstymai yra beprasmiški, nes konflikto atveju esą niekas šalies negintų. „Karinio konflikto atveju Lietuva išnyks iš pasaulio žemėlapio, ir joks NATO 5-asis straipsnis nesuveiks“, – grasino D. Medvedevas.
Grasinimų kontekstas
Pastaraisiais metais D. Medvedevas ne kartą viešai grasino Vakarų valstybėms, NATO ir Baltijos šalims. Jis taip pat yra svarstęs apie galimą branduolinio ginklo panaudojimą ar atsaką Vakarams dėl paramos Ukrainai.
Tokie pareiškimai vertinami kaip politinis signalas. Jais gali būti siekiama kurstyti baimę, stiprinti palaikymą šalies viduje arba daryti spaudimą tarptautinėms institucijoms.
Reaguojant į verbalinį karinį šantažą, svarbus ne tik diplomatinis atsakas, bet ir ramybės išlaikymas Lietuvoje bei tarp jos sąjungininkų. NATO 5-asis straipsnis įtvirtina kolektyvinės gynybos principą, tačiau jo taikymas priklauso nuo politinių sprendimų ir konkrečios situacijos vertinimo. Todėl pareiškimai, kuriais neigiamas šio principo veikimas, yra strateginės retorikos dalis.
Branduolinės grėsmės paminėjimas didina tarptautinį susirūpinimą ir skatina vertinti gynybos bei atgrasymo priemones. Valstybės narės ir sąjungininkai tokiais atvejais stiprina regioninį dialogą, keičiasi žvalgybine informacija ir rotuoja karines pajėgas, taip siekdami mažinti rizikas bei parodyti vienybę.
D. Medvedevo žodžiai gali turėti ir politinį, ir psichologinį poveikį: jie gali apsunkinti diplomatinius santykius, skatinti dezinformaciją ir didinti saugumo nerimą regione. Todėl svarbu stebėti oficialių institucijų atsaką, diplomatinę reakciją ir tolesnius veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią eskalacijai.
