Spuogų ir aknės atsiradimą gali lemti genetika, mityba, higiena bei netinkamai pasirinktos kosmetikos priemonės. Tačiau odos būklę neretai pablogina ir kasdieniai įpročiai. Grožio salono „Gatineau“ medikė-kosmetologė Nora Vanagaitytė-Kiela portalui LRT.lt paaiškino, kada verta kreiptis į specialistus ir ko nereikėtų daryti prižiūrint spuoguotą odą.
Kodėl formuojasi komedonai ir spuogai?
Sebumas, arba odos riebalai, saugo odą nuo išsausėjimo. Vis dėlto paauglystėje dėl hormonų disbalanso suaktyvėja riebalinių liaukų veikla: jos padidėja, ima gaminti daugiau sebumo, pakinta jo sudėtis.
Hormonai taip pat skatina odos ragėjimą. Suragėjusios ląstelės gali užkimšti plauko maišelio lataką, todėl riebalai nebeišsiskiria į odos paviršių. Taip susidaro komedonai.
„Nors sebumas (odos riebalai) atlieka labai svarbią funkciją – neleidžia odai išsausėti, tačiau paauglystėje hormonų disbalansas suaktyvina riebalinių liaukų veiklą. Riebalinės liaukos padidėja, pradeda gaminti per daug sebumo, pasikeičia jo sudėtis. Hormonai taip pat stiprina odos ragėjimą, o suragėjusios ląstelės užkemša plauko maišelio lataką ir riebalai negali prasiskverbti į odos paviršių – taip susidaro komedonai“, – aiškina N. Vanagaitytė-Kiela.
Komedonai, dažnai vadinami juodais inkštirais, gali virsti uždegiminiais spuogais. Specialistė pabrėžia, kad aknė laikoma lėtine liga, todėl jos pasikartojimai yra dažni. Spuogų atsiradimui įtakos gali turėti mityba, didesnis riebalų kiekis, hormonai ir stresas. Pasak medikės-kosmetologės, svarbu stebėti, ką valgome, ir gerti daugiau vandens, nes tuomet riebalai skystėja.
„Gydytojai sako, kad aknė – chroniška liga, tad labai dažni jos recidyvai. Kai yra spuogų, visada reikia stebėti, ką valgai, gerti daugiau vandens, nes tada riebalai skystėja. Be to, kiekvieno žmogaus riebalinėse liaukose yra propioninių bakterijų ir, kai jas išprovokuoja stresas, didesnis riebalų kiekis ar hormonai, atsiranda spuogų“, – sako N.
Vanagaitytė-Kiela.
Ko spuoguotai odai geriau nedaryti?
Viena svarbiausių taisyklių – nebandyti spuogų spaudyti savarankiškai. Taip į gilesnius odos sluoksnius galima įnešti bakterijų, sustiprinti uždegimą, paskatinti randėjimą ir ilgalaikius pigmentacijos pokyčius.
„Labai svarbu žinoti, kad spuogų jokiu būdu negalima spausti patiems, negalima patiems darytis naminių kaukių, nes labai lengva infekciją išnešioti po visą odą“, – primena N. Vanagaitytė-Kiela.
Spuoguotai odai taip pat gali pakenkti per agresyvūs šveitikliai, pernelyg dažnas veido prausimas, labai riebios arba komedogeninės priemonės. Eksperimentai su naminėmis procedūromis ir neišbandytais receptais gali sudirginti odą, išplėsti uždegimą ar dar labiau pabloginti jos būklę.
Kasdienė priežiūra ir specialistų pagalba
Jeigu odoje vyrauja juoduliai arba pasitaiko tik pavienių spuogelių, galima kreiptis į kosmetologą profesionaliam veido valymui. Procedūra parenkama atsižvelgiant į odos tipą ir jos problemas. Gali būti atliekamas mechaninis, ultragarsinis, rūgštinis ar kitoks valymas.
Giliai pūlingi spuogai ar gausūs uždegiminiai bėrimai yra priežastis konsultuotis su dermatologu. Tokiais atvejais gali būti skiriamas gydymas, kartais – ir antibiotikai.
Kasdienė odos priežiūra turėtų būti nuosekli, tačiau nesudėtinga:
- švelnus prausiklis;
- tonikas;
- lengvas drėkinamasis kremas.
„Prausiklis ir tonikas atgaivina odos paviršių, kuris padengtas hidrolipidine mantija, saugančią odą nuo žalingų aplinkos veiksnių. O naudojant šias priemones ant odos kaupiasi mažiau bakterijų, tad mažiau galimybių formuotis pūlingiems spuogams“, – paaiškina specialistė.
Net ir riebią odą būtina drėkinti. Jai rekomenduojama rinktis gelinės arba lengvos kreminės tekstūros, nekomedogenines priemones.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis kosmetiką?
Dekoratyvinę kosmetiką naudojančioms merginoms N. Vanagaitytė-Kiela pataria ieškoti produktų, pažymėtų užrašu „non-comedogenic“, arba dėl jų pasirinkimo pasitarti su specialistu. Svarbu ir kasdienė higiena: dažnai keisti pagalvių užvalkalus, plauti makiažo šepetėlius bei valyti išmaniuosius telefonus.
Taip pat nereikėtų naudoti kitų žmonių kosmetikos. Skirtinga tokių priemonių sudėtis gali netikti odai ir užkimšti poras.
Siekiant sumažinti aknės pasikartojimo riziką, verta rūpintis mityba, vartoti pakankamai skysčių, valdyti stresą ir prireikus gydytis prižiūrint gydytojui. Laiku parinktas gydymas bei nuosekli priežiūra dažnai padeda kontroliuoti aknę ir sumažinti ilgalaikių pasekmių tikimybę.