Gyvenimo pabaigos klausimai Lietuvoje aptariami vis dažniau. Nors sunkių ligų šiuolaikinė medicina ne visuomet gali išgydyti, ji gali padėti sumažinti žmogaus kančias, kontroliuoti varginančius simptomus ir išsaugoti orumą iki paskutinių gyvenimo akimirkų.
Specialistai prognozuoja, kad paliatyviosios pagalbos poreikis ateityje didės. Tam įtakos turi visuomenės senėjimas, ilgėjanti gyvenimo trukmė ir didėjantis lėtinėmis bei nepagydomomis ligomis sergančių žmonių skaičius.
Pagalba gali būti pradėta anksčiau
Paliatyvioji pagalba vis dar neretai siejama tik su paskutinėmis žmogaus gyvenimo dienomis. Tačiau medikai pabrėžia, kad ji gali būti taikoma gerokai anksčiau – kai tampa aišku, jog ligos išgydyti nebeįmanoma, bet paciento būklę ir savijautą dar galima reikšmingai palengvinti.
Tokiu atveju siekiama mažinti skausmą, dusulį, pykinimą ir kitus simptomus. Paliatyviosios pagalbos paskirtis nėra nei sutrumpinti, nei pratęsti gyvenimą. Jos pagrindinis tikslas – kuo geresnė likusio laiko kokybė pacientui ir jo artimiesiems.
Sunkios ligos paveikia ne tik kūną
Fizinis skausmas nėra vienintelis iššūkis, su kuriuo susiduria sunkiai sergantys žmonės. Dėl ilgo gulėjimo gali atsirasti pragulų, silpstant organizmui padidėja kaulų lūžių rizika. Ligai progresuojant neretai tampa sunku judėti, valgyti ar kvėpuoti.
Pacientai taip pat gali išgyventi nerimą, depresiją, vienišumą ir baimę dėl ateities. Todėl paliatyviosios pagalbos teikimas dažnai apima visos specialistų komandos darbą. Joje gali būti gydytojai, slaugytojai, psichologai, socialiniai darbuotojai ir dvasininkai.
Parama reikalinga visai šeimai
Sunki liga keičia ne tik paciento, bet ir jo šeimos gyvenimą. Artimieji dažnai tampa pagrindiniais slaugytojais, todėl patiria didelį fizinį ir emocinį krūvį.
Dėl to pagalba skiriama ir paciento šeimos nariams. Jiems teikiamos konsultacijos, psichologinė parama bei praktiniai patarimai, padedantys tinkamai prižiūrėti sergantį žmogų namuose.
Augantis poreikis reikalaus pokyčių
Demografinės prognozės rodo, kad vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje daugės. Kartu didės ir ilgalaikės slaugos bei paliatyviosios pagalbos poreikis.
Sveikatos politikos ekspertų vertinimu, Lietuvai reikės daugiau specializuotų komandų, geresnio paslaugų prieinamumo regionuose ir glaudesnio ligoninių bei pirminės sveikatos priežiūros įstaigų bendradarbiavimo.
Svarbu iš anksto aptarti paciento valią
Daugelyje Europos valstybių siekiama, kad paskutinį gyvenimo etapą žmogus galėtų praleisti jam priimtiniausioje aplinkoje – namuose arba specializuotame hospise. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai aktyvus gydymas nebegali pakeisti ligos eigos ir nebūtina paskutinių dienų praleisti intensyvios terapijos skyriuje.
Medikai pabrėžia, kad paciento pageidavimus ir gydymo tikslus svarbu aptarti laiku. Tai padeda pasirūpinti, kad gyvenimo pabaiga būtų kuo ramesnė ir oresnė.
Gyvenimo kokybė tampa svarbia gydymo dalimi
Šiuolaikinėje medicinoje vis daugiau dėmesio skiriama ne vien galimybei gydyti ligą, bet ir žmogaus savijautai bei gyvenimo kokybei. Specialistai pabrėžia, kad orus atsisveikinimas su gyvenimu yra ne mažiau reikšmingas nei pažangiausias gydymas.
Todėl Lietuvoje būtina stiprinti paliatyviosios pagalbos sistemą, gerinti paslaugų prieinamumą ir užtikrinti, kad sunkiai sergantys žmonės neliktų vieni su skausmu ar be jiems reikalingos pagalbos.