Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad šalyje jau yra dislokuota nežinomas skaičius branduolinių galvučių. Jo žodžiai, paskelbti socialinėse platformose ir cituoti žiniasklaidos, sulaukė tarptautinio dėmesio. Pasak A. Lukašenkos, ginklai į Baltarusiją buvo atgabenti slapta, todėl visuomenė jų nepastebėjo.
Lukašenkos teiginiai apie atgabentas galvutes
Baltarusijos vadovas tvirtino, kad šių ginklų dislokavimas turėtų pakeisti šalies gynybinę padėtį regione. Jis taip pat pabrėžė, kad branduolinės galvutės į šalį buvo įvežtos nepastebimai.
„Aš čia atsivežiau branduolinių galvučių. Daugiau nei tuziną jų. Daugelis žmonių sako: „O, tai pokštas, niekas nieko neatsivežė“. Mes atsivežėme. O tai, kad jie sako, jog tai pokštas, reiškia, kad jie to nepastebėjo. Jie net nepastebėjo, kaip mes juos čia atvežėme”, – cituojami A. Lukašenkos žodžiai.
Tokiais pareiškimais, kaip vertinama tekste, siekiama parodyti Baltarusijos galią vidaus auditorijai ir kartu pasiųsti tarptautinį signalą apie glaudžius šalies ryšius su Rusija.
Esą būtų sprendžiama Minske
A. Lukašenka taip pat kalbėjo apie galimą šių ginklų panaudojimą ir Baltarusijos vaidmenį nustatant taikinius. Jis tvirtino, kad Rusija padėtų eksploatuoti sistemą, tačiau sprendimai dėl taikinių būtų priimami Baltarusijoje.
„Mes ją dislokuosime ir taikysime. Mano sąlyga [Vladimirui] Putinui buvo viena: „Mes Baltarusijoje nustatysime taikinius, o ne rusai. Bet jūs padėsite mums juos eksploatuoti“. Tai reiškia, kad mes kartu paspausime mygtuką, neduok Dieve, jei to prireiks. Bet tikslus nustatysime mes”, – sakė A. Lukašenka.
Ši pozicija pabrėžia Minsko siekį akcentuoti savo suverenumą priimant sprendimus, tačiau kartu atskleidžia glaudžią priklausomybę nuo Maskvos.
Ekspertai ragina vertinti pareiškimus atsargiai
Ukrainos dezinformacijos kontrolės atstovai ir gynybos ekspertai į tokius pareiškimus žvelgia atsargiai. Andrijus Kovalenko teigė, kad viešos kalbos apie ginklus Baltarusijoje gali būti informacinio karo dalis.
„Spektaklis su „Orešnikais“ Baltarusijoje yra dar viena pasaka vaikams gąsdinti – tokių pasakų veiksmingumu V. Putiną įtikino Kirijenko ir Patruševas. Šiuo metu tai tėra viešųjų ryšių triukas. Tačiau net jeigu ten ir būtų dislokuota „Orešnikų“, daugiau grėsmių Ukrainai ar NATO dėl to nekiltų, bent jau todėl, kad nėra skirtumo, ar jos būtų leidžiamos iš Kapustin Jaro (paleidimo aikštelės Rusijoje), ar iš Baltarusijos. Visos šnekos apie trumpesnį atakos laiką yra civiliams Vakaruose ir Ukrainoje skirtos pasakos vaikams gąsdinti”, – kalbėjo A. Kovalenko.
Šis vertinimas išryškina pranešimų apie karinę galią propagandinį ir psichologinio spaudimo aspektą. Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į praktines aplinkybes: branduolinių vienetų dislokavimui reikėtų logistikos, apsaugos ir tarptautinės priežiūros priemonių. Todėl didesni ar skubūs pokyčiai galėtų būti vertinami pagal papildomus signalus.
Galimas poveikis regiono saugumui
Net jei dalis A. Lukašenkos pareiškimų tėra propagandinė retorika, tokios žinutės gali turėti realų poveikį saugumo situacijai. Jos gali didinti įtampą Baltarusijos kaimynystėje, skatinti NATO budrumą ir diplomatines reakcijas bei stiprinti Rusijos ir Baltarusijos karinę integraciją.
Tarptautiniai stebėtojai pabrėžia, kad informaciją apie galimą branduolinių pajėgumų dislokavimą reikėtų vertinti atidžiai, neapsiribojant vien viešaisiais pareiškimais. Svarbu atskirti realių veiksmų požymius nuo strateginės retorikos ir remtis patikimais šaltiniais bei ekspertų analize.
Lukašenkos kalbos apie galvutes ir galimą bendrą „mygtuko paspaudimą“ išlieka reikšmingu signalu regiono politikai bei tarptautinei bendruomenei.
