NATO svarsto, ar Lenkijoje, Suomijoje ir Lietuvoje galėtų būti dislokuotas nestrateginis branduolinis ginklas. Tokia galimybė siejama su augančia Rusijos keliama grėsme ir galėtų pakeisti saugumo pusiausvyrą regione, kartu išprovokuodama intensyvias diskusijas tiek Aljanse, tiek Maskvoje.
Nestrateginis ginklas būtų skirtas regioniniam konfliktui
Nestrateginiai branduoliniai ginklai pirmiausia orientuoti į taktinius taikinius: karines pajėgas, aerodromus, uostus, vadavietes ir kitą karinę infrastruktūrą. Palyginti su strateginiais ginklais, jie paprastai yra mažesnės galios, o į taikinį gali būti nugabenti naikintuvais arba sparnuotosiomis raketomis.
Tokia ginkluotės klasifikacija reiškia, kad branduolinis atgrasymas būtų pritaikytas regioninei situacijai ir greitam reagavimui, o ne plataus masto valstybių sunaikinimui.
Atgrasymas ir „Nuclear Sharing“ programa
Vienas svarbiausių NATO argumentų – siekis atgrasyti Rusiją ir parodyti, kad branduolinis smūgis sulauktų aiškaus bei greito atsako. Kaip cituojama: „Privalome užtikrinti, kad niekas negalėtų mums suduoti branduolinio smūgio, nesusidūręs su mūsų atsakomaisiais veiksmais“, – agentūra cituoja M. Rutte žodžius.
Po Šaltojo karo Europoje liko apie 100 amerikietiškų B61-12 bombų. Jos dislokuotos penkiose NATO valstybėse pagal „Nuclear Sharing“ programą. Dabar Aljanse svarstomi papildomi dislokavimo variantai ir galimybė išplėsti vietų, kuriose tokia ginkluotė galėtų būti laikoma, pasirinkimą.
Tokiam sprendimui reikėtų ne tik techninio pasirengimo. Valstybės, priimančios branduolinę ginkluotę, turėtų įvertinti vidaus saugumo reikalavimus, teisinius įsipareigojimus ir visuomenės nuotaikas.
Ką tai reikštų Lietuvai ir Suomijai?
Branduolinių pajėgumų išplėtimas į Baltijos regioną ir Suomiją galėtų suteikti daliai NATO narių papildomą fizinio saugumo garantiją. Tačiau kartu tai padidintų geopolitinį spaudimą Rusijai ir galėtų paskatinti jos atsakomąsias priemones – karinę koncentraciją ar diplomatinę konfrontaciją.
Taip pat tektų spręsti praktinius klausimus: pritaikyti aviacijos bazių infrastruktūrą, užtikrinti logistines grandines ir įdiegti priemones, būtinas tokiai ginkluotei dislokuoti bei prižiūrėti.
Lietuvos prezidentas yra pareiškęs, kad šalis pasirengusi prisijungti prie NATO branduolinio atgrasymo sistemos. Vis dėlto jis pabrėžė, kad šiuo metu nėra tiesioginių planų taikos metu Lietuvos teritorijoje dislokuoti branduolinį ginklą.
Suomija neseniai pakeitė įstatymą ir panaikino draudimą įvežti bei dislokuoti branduolinį ginklą. Tai sudarė teisinę galimybę ateityje svarstyti atitinkamus sprendimus.
Sprendimą lems politinis sutarimas
Galutinis atsakymas priklausytų ne vien nuo karinių vertinimų. Reikšmės turėtų NATO valstybių politinis sutarimas, kiekvienos šalies vidaus politika ir tarptautinės derybos. Bet kokia branduolinio atgrasymo plėtra turėtų būti kruopščiai įvertinta dėl galimo ilgalaikio poveikio Europos stabilumui.
