Lenkijoje kilo didžiulis politinis skandalas – buvusio gynybos ministro žodžiai apie Baltijos šalių gynybą sukėlė audrą. Klausimas, ar sąjungininkai tikrai stotų ginti Lietuvą, Latviją ir Estiją, staiga tapo vieša polemika, kurią greitai pasigavo ir kritikai, ir socialiniai tinklai.
Būtent frazė „Lenkijos kariai turi ginti Lenkiją“ kaip atsakymas į klausimą, ar Lenkijos kariai turėtų ginti Baltijos šalis Rusijos agresijos atveju, šalyje sukėlė skandalą. Kritikai sako, kad tai – puikus kąsnis Vladimiro Putino Rusijai ir jos propagandai.
Ką tiksliai paklausė ir ką atsakė?
M. Blaszczakas gynybos ministro pareigas ėjo 2018–2023 m., Lenkijoje valdant „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partijai. Dabar jis – vienas matomiausių opozicijos politikų.
Dalyvaudamas „Radio Zet“ radijo laidoje M. Blaszczakas laidos vedėjo Bogdano Rymanowskio buvo paklaustas: „Jeigu Rusija pultų Estiją, Latviją arba Lietuvą, ar Lenkijos kariai turėtų jiems ateiti į pagalbą?“
Politikas neatidavė aiškaus „taip“. Vietoj to akcentavo, kad prioritetas – Lenkijos gynyba, sąjungų stiprybė ir glaudūs ryšiai su Jungtinėmis Valstijomis. Būtent toks atsargus, dviprasmiškas tonas ir sukėlė didžiausią reagavimo bangą.
Kodėl tai palietė NATO 5 straipsnį?
Kritikai teigia, kad toks atsakymas kvestionuoja patį Aljanso pagrindą – abipusės gynybos principą. NATO 5 straipsnis numato, kad puolimas prieš vieną narį traktuojamas kaip puolimas prieš visus. Baltijos šalims, esančioms rytiniame Aljanso flange, tai yra gyvybiškai svarbi garantija.
Lenkijos valdžios atstovai reagavo aštriai. Vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwinskis viešai kaltino buvusį ministrą, kad šis savo pozicija silpnina NATO prasmę ir kvestionuoja Lenkijos kariuomenės pasirengimą ginti Lietuvą, Latviją bei Estiją. Vyriausybės atstovas Adamas Szłapka įvertino, kad tokia retorika iš esmės kerta per 5 straipsnio logiką.
Buvęs specialiųjų pajėgų vadas generolas Romanas Polko taip pat kritikavo tokią žinią: jei viešai siunčiamas signalas, kad solidarumas nėra savaime aiškus, tuo naudojasi Kremliaus propaganda.
Būtent todėl frazė apie „Lenkijos karių“ prioritetą greitai virto ne tik vidaus politine dvikova, bet ir saugumo diskusija.
Ką dar pridūrė politikas?
M. Blaszczakas vėliau bandė švelninti kontekstą: esą Lenkija pati ribojasi su Rusija ir faktine Baltarusijos kontrole, todėl „taip pat yra fronte“. Jis taip pat priminė, kad Lenkijos kariai jau dislokuoti Latvijoje – jei ši būtų užpulta, būtų užpulta ir pati Lenkijos kariuomenė, tad padėti reikėtų.
Vis dėlto klausytojams ir kritikams įstrigo pirmasis, kategoriškas akcentas – „Lenkijos kariai turi ginti Lenkiją“. Būtent jis buvo ištrauktas iš konteksto, cituojamas ir naudojamas kaip įrodymas, kad regioninis solidarumas gali būti ginčijamas net iš buvusio gynybos ministro lūpų.
Diskusija ypač jautri Lietuvai: Suvalkų koridorius, Kaliningrado artumas ir hibridinės grėsmės jau seniai verčia klausti ne tik apie ginkluotę, bet ir apie politinę valią. Jei sąjungininkų retorika ima svyruoti, tai greitai virsta viešu nerimu Vilniuje, Rygoje ir Taline.
Ši istorija dar nesibaigė – Lenkijoje tęsiasi ginčas, o Baltijos šalyse klausimas lieka tas pats: ar krizės akimirką žodžiai apie solidarumą virs veiksmais. Jei norite suprasti, kodėl viena radijo frazė sukėlė tokią audrą ir ką tai reiškia regionui – skaitykite iki galo ir sekite naujausias reakcijas.