Didelė genetinių duomenų analizė parodė, kad kraujo grupė gali būti susijusi su insulto rizika jaunesniame amžiuje. Tyrėjai vertino 48 atskirų genetinių tyrimų duomenis: juose dalyvavo apie 17 tūkst. 18–59 metų pacientų, patyrusių insultą, ir beveik 600 tūkst. kontrolinės grupės žmonių.
Analizė atskleidė statistiškai reikšmingą ryšį tarp ankstyvo insulto ir konkretaus A kraujo grupės varianto, vadinamo A1. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad nustatytas poveikis yra nedidelis ir vien kraujo grupė neturėtų tapti priežastimi skirti papildomą klinikinę priežiūrą.
Kuo skyrėsi skirtingų kraujo grupių rizika?
Remiantis tyrimo rezultatais, A kraujo grupės nešiotojai iki 60 metų turėjo maždaug 16 proc. didesnę insulto riziką nei kitų kraujo grupių atstovai. Tuo metu O1 genotipas buvo susijęs su maždaug 12 proc. mažesne rizika.
B kraujo grupė, nepriklausomai nuo amžiaus, buvo siejama su apytiksliai 11 proc. didesne insulto rizika. Nors šie skirtumai yra statistiškai reikšmingi, jų reikšmė bendrai insulto rizikai išlieka nedidelė. Vis dėlto rezultatai papildo žinias apie galimus genetinius insulto rizikos veiksnius.
Galimas ryšys su kraujo krešėjimu
Tikslus mechanizmas, paaiškinantis šį ryšį, kol kas nėra galutinai nustatytas. Tyrėjai mano, kad reikšmės gali turėti kraujo krešėjimo sistemos ypatumai. Ne O kraujo grupės žmonėms dažnai nustatomi kiek didesni kai kurių krešėjimo faktorių rodikliai, įskaitant von Willebrand faktoriaus ir VIII faktoriaus aktyvumą. Tai gali palengvinti trombų susidarymą.
Jaunesnių pacientų insultai dažniau siejami su tromboze, o ne su klasikinėmis aterosklerozės formomis. Dėl šios priežasties su krešėjimu susiję skirtumai iki 60 metų gali būti labiau pastebimi.
Vyresniame amžiuje ryšys susilpnėja
A kraujo grupės ir insulto sąsaja beveik išnyko vyresnių nei 60 metų žmonių grupėje. Tai gali rodyti, kad insulto priežastys skiriasi priklausomai nuo amžiaus.
Vyresniame amžiuje didesnę reikšmę turi lėtinės kraujagyslių ligos ir aterosklerozė, o jaunesnių žmonių insultai dažniau gali būti susiję su tromboziniais mechanizmais.
Tyrimo duomenys daugiausia surinkti Šiaurės Amerikoje, Europoje ir kai kuriose Azijos šalyse. Maždaug trečdalis dalyvių nebuvo europietiškos kilmės, todėl mokslininkai pabrėžia platesnių ir įvairesnių populiacijų tyrimų poreikį.
Ką svarbu žinoti pacientams?
Genetinis ryšys yra svarbus moksliniu požiūriu, tačiau jis nekeičia pagrindinių insulto prevencijos principų. Nepriklausomai nuo kraujo grupės, svarbu:
- kontroliuoti kraujospūdį;
- stebėti cukrinį diabetą ir cholesterolio kiekį;
- mesti rūkyti;
- mažinti antsvorį;
- reguliariai sportuoti.
Gydytojai šiuos rezultatus gali vertinti kaip papildomą informaciją, tačiau šiuo metu kraujo grupė neturėtų būti pagrindas keisti klinikinio stebėjimo protokolus, kol nebus gauta daugiau įrodymų.
Apibendrinant, A kraujo grupės A1 variantas siejamas su šiek tiek didesne ankstyvo insulto rizika, o O1 genotipas – su mažesne rizika. Nustatytas poveikis nėra didelis, todėl būtini tolesni įvairių populiacijų tyrimai, kurie padėtų geriau suprasti šio ryšio mechanizmus ir galimą klinikinę reikšmę.