Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo viešas atsiprašymas dėl kunigo Tado Švedavičiaus bylos sulaukė ne tik padėkos, bet ir naujų klausimų. Santaros klinikų kapelionas kunigas Gabrielius Satkauskas teigia, kad vieši pripažinimai yra svarbūs, tačiau vien jų nepakanka, kad būtų išspręstos pagalbos aukoms, prevencijos ir atsakomybės problemos.
Kunigas įvertino arkivyskupo žodžius
Savo mintimis G. Satkauskas pasidalijo socialiniame tinkle. Kaip nurodo pats kunigas, jis sutiko, kad jo įrašu būtų pasidalyta su žiniasklaida. Įrašą jis pradėjo klausimu, ką išgirdo ir ko neišgirdo iš arkivyskupo interviu.
„Ką išgirdau – ir ko neišgirdau – iš savo Arkivyskupo interviu?
Pirmiausia – ačiū, kad Arkivyskupas prabilo. Išgirdau atsiprašymą aukų, Bažnyčios ir visuomenės. Išgirdau ir svarbų pripažinimą: viskas nėra gerai, yra ką keisti, o pats Arkivyskupas pripažįsta, kad dėl daugybės pareigų ne visur spėja tiek, kiek norėtų. Tai svarbu. Tačiau man, kaip Vilniaus arkivyskupijos kunigui, po šio interviu liko dar daugiau labai konkrečių klausimų.“
Kunigas atkreipė dėmesį į kelias sritis, kuriose, jo vertinimu, reikia aiškesnių atsakymų:
- kas užtikrins realią pagalbą aukoms;
- ar reikėtų įsteigti nacionalinį pagalbos fondą;
- ar būtinas nepriklausomas išorinis tyrimas;
- ar Bažnyčioje pakankamai aiškiai apibrėžtas „nulinės tolerancijos“ principas.
G. Satkauskas taip pat kelia klausimą dėl institucinių funkcijų koncentracijos vienose rankose. Be to, jis prašo patikslinti, kaip 2013 metais buvo perduota informacija, kai G. Grušas perėmė arkivyskupijos vadovavimą.
Siūlo remtis Lenkijos pavyzdžiu
Kalbėdamas apie pagalbą nukentėjusiesiems, kunigas pateikia Lenkijos pavyzdį. Jo teigimu, 2019 metais šios šalies vyskupijos įsteigė Šv. Juozapo fondą, finansuojamą Bažnyčios išteklių. Fondas skirtas profesionaliai pagalbai aukoms ir prevencijai.
Pasak G. Satkausko, panaši iniciatyva parodytų, kad pagalba nukentėjusiems nėra vien viešas pažadas.
Ji taptų konkrečiu finansiniu ir instituciniu prioritetu.
Ragina pradėti nepriklausomą tyrimą
Kunigas taip pat ragina nedelsti dėl nepriklausomo audito. Jis pabrėžia, kad prevencija ir tiesos aiškinimasis vienas kitam neprieštarauja, o veikiau papildo vienas kitą.
Nepriklausomas tyrimas, jo vertinimu, padėtų nustatyti sistemines spragas, užkirsti kelią naujiems nusižengimams ir užtikrinti, kad atsakomybė būtų prisiimama viešai bei skaidriai.
G. Satkauskas teigia, kad jam rūpi Bažnyčia ir jo kolegos, tačiau svarbiausias dėmesys turi būti skiriamas aukoms. Todėl jis pasisako už atvirą, profesionalų ir nepriklausomą procesą, kuris padėtų nustatyti tiesą, užtikrinti atsakomybę ir ateityje sukurti veiksmingesnius apsaugos mechanizmus.
Viešas kunigo pasisakymas prisideda prie platesnės diskusijos apie Bažnyčios atsakomybę, institucinius sprendimus ir realią pagalbą nukentėjusiesiems. Šiame kontekste, jo teigimu, vien žodinio atsiprašymo nepakanka.
