Keturi išėjimai parūkyti per darbo dieną, trunkantys po septynias minutes, per 20 darbo dienų sudarytų 9 valandas ir 20 minučių. Tai – daugiau nei viena visa darbo diena. Tuo metu nerūkantis kolega gali būti priverstas aptarnauti klientus, atsiliepti telefonu ar užbaigti bendrą užduotį. Tad kyla klausimas: ar rūkymo pertrauka yra darbuotojo teisė ir ar darbdavys privalo už ją mokėti?
Rūkymo pertrauka Darbo kodekse nenumatyta
Teisininkė Raimonda Joskaudienė atkreipia dėmesį, kad Darbo kodekse nėra atskiros „rūkymo pertraukos“ sąvokos. Teisės aktai nenustato nei tokių pertraukų skaičiaus, nei jų trukmės, taip pat neįpareigoja darbdavio skirti papildomo apmokamo laiko nikotino poreikiui patenkinti.
„Valstybinė darbo inspekcija, 2025 m. viešai komentuodama šį klausimą, taip pat nurodė, kad rūkymo pertraukos nėra savarankiška Darbo kodekse nustatyta pertraukų rūšis. Jos savaime nelaikomos nei pietų, nei fiziologinėmis pertraukomis – išskyrus atvejį, kai darbuotojas rūko teisėtai naudodamasis jau suteikta pertrauka“, – teigė teisininkė.
Kokios pertraukos darbuotojams garantuojamos?
Darbo teisėje reglamentuojamos fiziologinės, specialiosios ir pietų pertraukos. Fiziologinės bei specialiosios pertraukos priskiriamos darbo laikui ir yra apmokamos. Pietų pertrauka turi būti suteikta ne vėliau kaip po penkių darbo valandų, jos trukmė gali siekti nuo 30 minučių iki 2 valandų.
Tačiau darbuotojas negali pats nuspręsti, kad kiekvienas noras parūkyti prilygsta fiziologinei pertraukai. „Svarbu: darbuotojas negali vienašališkai nuspręsti, kad kiekvienas noras parūkyti yra Darbo kodekso garantuojama fiziologinė pertrauka. VDI pozicija – rūkymo pertraukos nėra skirtos pakeisti fiziologines pertraukas“, – pabrėžė R. Joskaudienė.
Rūkymo vietą ir laiką gali nustatyti darbdavys
Rūkyti darbuotojas gali per pietų pertrauką, darbdavio nustatytą trumpą poilsio pertrauką arba kitu darbdavio leidžiamu metu. Tai turi būti daroma tik nustatytoje vietoje, netrikdant klientų aptarnavimo, gamybos proceso ir kitų darbuotojų saugos.
Darbdavys gali nustatyti, kad rūkyti leidžiama tik pietų pertraukos metu, konkrečiu laiku arba gavus tiesioginio vadovo leidimą. Valstybinės darbo inspekcijos nurodymai taip pat leidžia riboti arba visiškai uždrausti rūkymą įmonės teritorijoje.
Aiškios taisyklės padeda išvengti konfliktų
Darbdavys privalo saugoti nerūkančius darbuotojus, klientus ir lankytojus nuo tabako dūmų. Įstatymas draudžia rūkyti uždarose darbo vietose. Todėl darbdavio užduotis nėra suteikti privilegijų rūkantiems darbuotojams, o sukurti saugią ir visiems suprantamą tvarką.
„Teisiškai ir organizaciniu požiūriu saugesnis sprendimas – nustatyti ne privilegiją tik rūkantiems darbuotojams, o vienodas trumpas poilsio pertraukas visiems darbuotojams, aiškiai reglamentuojant jų trukmę ir apskaitą“, – nurodė teisininkė.
Darbo tvarkos taisyklėse verta iš anksto apibrėžti:
- ar papildomos pertraukos apskritai leidžiamos;
- kiek tokių pertraukų galima turėti;
- ar jos įskaitomos į darbo laiką;
- kas pavaduoja darbuotoją, palikusį darbo vietą;
- kur leidžiama rūkyti;
- kokios taikomos pasekmės pažeidus nustatytą tvarką.
Jeigu taisyklės nesilaikoma, darbdavys gali taikyti drausmines priemones. Vis dėlto vienas trumpas išėjimas parūkyti paprastai savaime netampa pagrindu atleisti darbuotoją. Sprendžiant dėl atsakomybės turi būti laikomasi proporcingumo principo ir įvertinti pažeidimo padariniai.
Rūkymas nėra automatiškai apmokama pertrauka
Pagal Darbo kodeksą rūkymo pertrauka nėra savaime garantuojama darbuotojo teisė. Svarbiausia, kad įmonėje būtų aiškiai nustatyta tvarka, vienodai suprantama darbuotojams ir užtikrinanti tiek nerūkančių kolegų teises, tiek nepertraukiamą įmonės veiklą.