Pilvo skausmas vos prasidėjus dienai ne visada reiškia rimtą sutrikimą – kai kuriems žmonėms nemalonūs pojūčiai greitai praeina pavalgius. Vis dėlto pasikartojantis ar ilgai trunkantis skausmas gali būti susijęs su virškinimo sistemos ligomis. Svarbi ir jo atsiradimo aplinkybė: diskomfortas tuščiu skrandžiu dažniau siejamas su dvylikapirštės žarnos opa, o po maisto sustiprėjantis skausmas – su skrandžio opa arba gastritu.
Tuščio skrandžio skausmas gali signalizuoti opą
Dvylikapirštė žarna yra pirmoji plonosios žarnos dalis. Jos ilgis siekia apie 25–30 cm, o visa plonoji žarna yra maždaug 5–6 metrų ilgio. Iki 95 proc. dvylikapirštės žarnos opų susiformuoja jos pradžioje, vadinamajame svogūnėlyje, esančiame šalia skrandžio.
Vienas būdingiausių tokios opos požymių – skausmas, pasireiškiantis naktį arba rytais, kai skrandis būna tuščias. Pavalgius ar pavartojus rūgštingumą mažinančių vaistų jis dažnai susilpnėja. Tuo tarpu skrandžio opai ar gastritui dažniau būdingas skausmas, atsirandantis po valgio.
Dažniausia opų priežastimi laikoma bakterija Helicobacter pylori. Tyrimų duomenimis, su šia infekcija susiję daugiau nei 80 proc. dvylikapirštės žarnos opų. Riziką taip pat didina ilgalaikis nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, pavyzdžiui, aspirino ar ibuprofeno, vartojimas, rūkymas ir dažnas alkoholio vartojimas.
Požymiai, kurių nereikėtų ignoruoti
Negydoma opa gali komplikuotis virškinamojo trakto kraujavimu ar žarnos perforacija. Todėl į gydytoją būtina kreiptis skubiai, jei kartu su rytiniu pilvo skausmu pasireiškia:
- stiprus arba aštrus pilvo skausmas;
- kraujo vėmimas;
- juodos, deguto spalvos išmatos, vadinamos melena;
- nepaaiškinamas svorio kritimas;
- ilgai trunkantis apetito praradimas;
- stipri anemija;
- karščiavimas.
Tokie simptomai gali rodyti opų komplikacijas ar kitas rimtas būkles, įskaitant onkologinius susirgimus. Tokiu atveju reikalingi tyrimai ir neatidėliotina diagnostika.
Kaip nustatoma priežastis ir taikomas gydymas
Ieškodami skausmo priežasties, gydytojai gali skirti kvėpavimo testą H. pylori infekcijai nustatyti, kraujo tyrimus ir išmatų tyrimą dėl kraujo. Taip pat atliekama endoskopija, arba gastroskopija. Jos metu galima tiesiogiai apžiūrėti skrandžio bei dvylikapirštės žarnos gleivinę, o prireikus paimti biopsijos mėginį.
Gydymas parenkamas pagal nustatytą priežastį. Nustačius H. pylori infekciją, taikoma eradikacijos schema – kelias savaites vartojami antibiotikai kartu su rūgštingumą mažinančiais vaistais. Opos gydomos ir protonų siurblio inhibitoriais (PPI), kurie slopina skrandžio rūgšties gamybą ir sudaro sąlygas gleivinei atsikurti.
Jeigu opa susijusi su NVNU vartojimu, gydytojas gali rekomenduoti šių vaistų atsisakyti arba pakeisti juos saugesnėmis alternatyvomis. Prevencijai svarbus nustatytos H. pylori infekcijos gydymas, rūkymo ir piktnaudžiavimo alkoholiu atsisakymas, atsargus NVNU vartojimas bei sveika mityba.
Pasikartojančio rytinio skausmo nereikėtų laikyti įprastu reiškiniu. Laiku kreipiantis į gydytoją galima nustatyti jo priežastį, išvengti galimų komplikacijų ir greičiau susigrąžinti įprastą gyvenimo kokybę.