Iš pirmo žvilgsnio cholesterolio tyrimų rezultatai gali sukelti klaidingą saugumo jausmą, tačiau kardiologė E. Majauskienė akcentuoja, kad nereikėtų per daug pasitikėti vien laboratorinių tyrimų rodikliais. Ilgaamžiškumas – tai neatsitiktinumas, o sąmoningas pasirinkimas, kurio pagrindas yra tinkama prevencija ir žinojimas, kaip išvengti kraujotakos ligų.
Kraujagyslių užsikimšimo mechanizmai
Aterosklerozė yra viena iš pagrindinių priežasčių, kuri lemia daug mirčių visame pasaulyje. Gydytoja paaiškino, kad tai yra procesas, kai arterijos standėja ir siaurėja, todėl kraujas prastai cirkuliuoja gyvybiškai svarbiais organais. Endotelio – vidinio kraujagyslių sluoksnio – pažeidimai tampa pagrindine aterosklerozės vystymosi priežastimi. Pažeidimo vietose kaupiasi cholesterolio perteklius, kuris formuoja pavojingas plokšteles. Be to, vyksta uždegiminiai procesai, dar labiau silpninantys kraujagyslių sieneles.
Toks procesas mažina kraujagyslių spindį, todėl sutrinka deguonies ir maisto medžiagų tiekimas širdžiai bei smegenims. Didžiausias pavojus – plokštelės gali plyšti ar visiškai užkimšti kraujagyslę, sukeldamos miokardo infarktą ar insultą. Supratimas apie šį sudėtingą procesą yra būtinas norint tinkamai užkirsti kelią ligoms.
Kaip tiksliai įvertinti cholesterolio rodiklius?
Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai skirstomi į modifikuojamus ir nemodifikuojamus. Tai reiškia, kad kai kuriuos rizikos veiksnius galime kontroliuoti savo elgesiu, kaip mityba ar fiziniu aktyvumu, o kai kurių, pavyzdžiui, amžiaus ar paveldimumo, pakeisti neįmanoma.
E. Majauskienė ypatingai išskiria dislipidemiją – kai kraujo riebalų, ypač cholesterolio, kiekis yra padidėjęs. Nors cholesterolis yra būtinas normaliam organizmo funkcionavimui, nes dalyvauja hormonų gamyboje bei ląstelių struktūrų sudėtyje, jo perteklius tampa viena iš pavojingų priežasčių, sukeliančių aterosklerozę.
Kraujo riebalai skirstomi į kelias grupes: didelio tankio lipoproteinai (DTL) – vadinami „geruoju“ cholesteroliu, kuris suriša ir pašalina „blogąjį“ cholesterolį, kitaip vadinamą mažo tankio lipoproteinu (MTL).
Pastarasis yra pagrindinis aterosklerozinių plokštelių formavimosi veiksnys. Taip pat yra trigliceridai, kurie nors tiesiogiai nesikaupia kraujagyslėse, vis dėlto netiesiogiai didina širdies ligų riziką.
Dažnas pacientas suklysta manydamas, kad jo cholesterolio lygis yra normalus, matydamas laboratorijos pateiktą bendrą normą. Tačiau E. Majauskienė pabrėžia, jog „blogojo“ cholesterolio norma yra individuali ir priklauso nuo paciento sveikatos būklės bei rizikos veiksnių. Todėl tik gydytojas, išanalizavęs visą paciento anamnezę, gali nustatyti tikslinę normą. Pavyzdžiui, esant dideliam rizikos laipsniui, MTL cholesterolis turėtų būti žemesnis nei 1,8 mmol/l, o esant itin dideliam – žemesnis nei 1,4 mmol/l.
Strategijos „blogojo“ cholesterolio mažinimui
Norėdami pristabdyti aterosklerozės išsivystymą, turime aktyviai mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį. Svarbūs pliusai yra sveika mityba ir nuolatinis fizinis aktyvumas. Šios priemonės padeda sumažinti bendrą cholesterolio kiekį nuo 5 iki 15 procentų. Tačiau kai kuriais atvejais to gali nepakakti, ir tenka griebtis medikamentų, kurie veiksmingai koreguoja dislipidemiją.
Vaistai turi neabejotiną reikšmę ligų prevencijoje, nes jie padeda išlaikyti cholesterolio kiekį tinkamame, individualiai nustatytame lygyje, taip sumažinant širdies smūgio ar insulto riziką. Todėl svarbu neignoruoti gydytojo rekomendacijų ir neatsisakyti paskirtos terapijos be konsultacijos.
Ilgaamžiškumo pagrindai: gyvenimo būdo pokyčiai
Rūkymas yra vienas didžiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Tabako dūmuose esantys tūkstančiai cheminių medžiagų pažeidžia kraujagyslių vidinį sluoksnį, skatindami aterosklerozės vystymąsi. Statistikos duomenys rodo, kad rūkantys žmonės susiduria su širdies infarktu dukart dažniau nei nerūkantys.
Atsisakęs rūkymo asmuo gali užsitikrinti net 4–5 papildomus sveikus gyvenimo metus. Ši nauda yra reikšminga bet kokiame amžiuje – nepriklausomai nuo to, ar žmogui 40, ar 60 metų.
Arterinė hipertenzija, dažnai vadinama „tyliąja žudike“, yra dar vienas pavojingas veiksnys. Kadangi ji dažnai nesukelia aiškių simptomų, pacientai kreipiasi į gydytojus tik esant didelėms komplikacijoms. Todėl reguliari kraujospūdžio kontrolė yra būtinybė, siekiant apsaugoti širdį, inkstus ir kraujagysles nuo nepataisomos žalos.
Be to, fizinis aktyvumas yra neatsiejama sveikos gyvensenos dalis. Specialistų rekomendacijos sako, kad per savaitę reikėtų skirti bent 150–300 minučių vidutinio intensyvumo fiziniams pratimams arba 75–100 minučių intensyvesnio sporto. Net jei dėl sveikatos problemų, pavyzdžiui, sąnarių skausmų, negalite užsiimti aktyviu sportu, vertėtų pasirinkti tokias veiklas kaip vaikščiojimas, sodininkystė ar namų tvarkymas, kurios taip pat teikia naudą kraujotakos sistemai.
Susivokimas apie cholesterolio reikšmę bei širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius yra pirmas žingsnis į ilgesnį ir kokybiškesnį gyvenimą. Reguliarios konsultacijos su gydytoju, tinkamas gyvenimo būdas ir atsakingas požiūris į savo sveikatą padeda ženkliai sumažinti pavojų susirgti sunkiomis ligomis.
Liucija Kontrimienė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.