Kelionė automobiliu, laivu ar lėktuvu daliai žmonių tampa nemaloni dėl svaigimo, pykinimo ar net vėmimo. Šie simptomai vadinami judesio liga, arba kinetoze. Viena svarbiausių jos priežasčių – skirtingi signalai, kuriuos smegenims siunčia akys, vidinė ausis, raumenų bei sąnarių receptoriai ir oda.
„Kai žmogus skaito knygą automobilyje, jo akys nejunta jokio judesio, tačiau vidinė ausis fiksuoja greitėjimą, stabdymą ar posūkius. Smegenys šią situaciją interpretuoja kaip sutrikimą – galbūt net apsinuodijimą – ir sukelia pykinimą kaip apsauginę reakciją“, – aiškina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Vilmantė Mostautienė.
Vaikai judesio ligai jautresni
Dažniausiai su judesio liga susiduria maždaug 2–12 metų vaikai. Tam įtakos turi jų organizmo vystymosi ypatumai ir mažesnė kelionių patirtis. Vaikų vestibulinė sistema vidinėje ausyje yra aktyvi bei jautriai reaguoja į posūkius, greitėjimą ir stabdymą.
„Vaikų vidinėje ausyje esanti vestibulinė sistema yra labai aktyvi ir jautri pokyčiams. Ji reaguoja į kiekvieną posūkį, greitėjimą ar stabdymą. Kadangi jie dar neturi sukauptos kelionių patirties, jų smegenims sunkiau prisitaikyti prie jutiminių neatitikimų. Be to, jei tėvai jautrūs judesio ligai, didelė tikimybė, kad jautresni bus ir vaikai – egzistuoja paveldimumo faktorius“, – aiškina V. Mostautienė.
Todėl prieš ilgesnes keliones tėvams verta iš anksto pasirūpinti prevencinėmis priemonėmis.
Jautrumą lemia ne tik genetika
Paveldimumas gali būti vienas iš veiksnių, lemiančių didesnį jautrumą judesio ligai. Kai kurių žmonių vestibulinė sistema yra jautresnė arba smegenims sunkiau suderinti iš skirtingų jutimų gaunamą informaciją.
Simptomus taip pat gali sustiprinti nerimas, baimė, kad kelionėje pasidarys bloga, ar pats laukimas. Reikšmės turi ir hormonų pokyčiai: kai kurioms moterims jautrumas padidėja nėštumo metu, per menstruacijų ciklą ar vartojant kontraceptikus.
„Padeda patirtis ir treniruotė – dažnai keliaujant, tie patys stimulai nustoja veikti kaip trikdantys, nes smegenys supranta, kad tai saugi situacija.
Tačiau stresas, nerimas ar net laukimas, kad pasidarys bloga, gali sustiprinti simptomus. Kai kurioms moterims jautrumą padidina hormoniniai pokyčiai – nėštumo metu, per menstruacijų ciklą ar vartojant kontraceptikus“, – pažymi vaistininkė.
Kas gali palengvinti kelionę?
Pykinimą galima sumažinti pasirinkus tinkamą vietą ir vengiant veiklos, dėl kurios akys gauna kitokią informaciją nei vidinė ausis. Keliaujant verta:
- automobilyje sėdėti priekyje ir žiūrėti į horizontą;
- laive rinktis vietą virš kilio;
- lėktuve sėdėti virš sparnų;
- išbandyti imbierą – arbatą, saldainius arba kapsules;
- pasitelkti akupresūros apyrankes, mėtų aromatą ir pasirūpinti pakankamu vėdinimu.
Prisitaikyti gali padėti ir laipsniškos pratybos. „Galima atlikti galvos judesius pirmyn–atgal ir į šonus – iš pradžių lėtai, vėliau greičiau. Taip pat – apsukti ratą aplink save, tada staigiai sustoti ir sufokusuoti žvilgsnį į vieną tašką. Dar vienas naudinga veikla – žiūrėti į nejudantį objektą, pavyzdžiui, paveikslą ar raštą, tuo pat metu sukiojant galvą į šonus“, – pataria V. Mostautienė.
Trumpesnės ir palaipsniui atliekamos pratybos gali padėti suaktyvinti organizmo adaptacijos mechanizmus.
Kada reikėtų pasitarti su gydytoju?
Jeigu judesio ligos požymiai prasidėjo staiga arba stiprėja net būnant namuose, reikėtų kreiptis į gydytoją. Tokie simptomai gali būti susiję su neurologinėmis ar pusiausvyros sutrikimų priežastimis.
„Svarbiausia – nesigėdyti to, kas įvyko. Jei tokie epizodai kartojasi dažnai, verta pasitarti su gydytoju. Jis gali paskirti receptinių vaistų, kurie vartojami likus 30–60 minučių iki kelionės pradžios“, – rekomenduoja vaistininkė.