Ilgi darbo metai ir mokėtos „Sodros“ įmokos ne visada užtikrina finansiškai saugią senatvę. Valstybės kontrolės vertinimu, Lietuvos pensijų sistema nepakankamai susieja sumokėtų įmokų dydį su gaunama pensija. Dėl to daugiau uždirbę žmonės pensijoje gauna santykinai mažesnę buvusių pajamų dalį, o daliai senjorų kasdienės išlaidos tampa sunkiai įveikiamu iššūkiu.
Mažesnės pajamos užtikrina didesnę buvusio atlyginimo dalį
Valstybės kontrolės pareigūnai atkreipia dėmesį, kad dabartinė sistema labiau orientuota į skurdo mažinimą, o ne į pakankamą pajamų pakeitimą senatvėje. Todėl mažiau uždirbęs žmogus santykinai gauna didesnę ankstesnių pajamų dalį nei tas, kurio atlyginimas buvo didesnis.
Pavyzdžiui, žmogui, anksčiau uždirbusiam apie 450 eurų, pensija sudaro maždaug 70 proc. buvusio atlyginimo. Tuo metu asmuo, kurio mėnesio alga siekė apie 800 eurų, senatvėje gauna tik maždaug pusę ankstesnių pajamų.
Toks pensijų modelis kelia ne tik ekonominių, bet ir moralinių klausimų. Daugiau dirbę ir didesnes įmokas mokėję žmonės gali jaustis nepakankamai įvertinti, nes didesnių įmokų grąža pensijoje išlieka santykinai mažesnė. Kritikų teigimu, tai mažina paskatas mokėti daugiau ir rodo sistemines socialinio teisingumo problemas.
Senjorų kasdienybėje tenka taupyti net maistui
Šios problemos atsispindi ir pensininkų pasakojimuose. Panevėžietė Vanda, buvusi mokytoja, daug metų dirbusi net dviem etatais, sako, kad jos pensija šiuo metu siekia 618 eurų. Dėl ribotų pajamų moteriai teko smarkiai sumažinti kasdienes išlaidas, taupyti net maistui ir papildomai užsidirbti turguje parduodant megztas kojines.
Panašia patirtimi dalijasi ir kiti senjorai. Jų pensijos dažnai siekia vos 400–500 eurų, nors dalis žmonių išdirbo 37–42 metus. Turint tokias pajamas, net būtinos išlaidos, pavyzdžiui, malkų paruošimas žiemai ar maisto pirkimas, tampa didele finansine našta.
Moterys gauna mažesnes pensijas, tačiau jas gauna ilgiau
Pensijų skirtumai Lietuvoje išlieka ir tarp vyrų bei moterų.
Moterys vidutiniškai gauna apie 80 eurų mažesnes pensijas nei vyrai. Vis dėlto jos gyvena ilgiau, todėl pensiją gauna ilgesnį laiką ir per visą gyvenimą išmokama bendra suma gali būti didesnė.
Vyrų vidutinė pensija yra didesnė, tačiau dėl trumpesnės gyvenimo trukmės bendra jų gaunamų pensijų suma, palyginti su moterimis, yra mažesnė.
Vyriausybė žada pokyčius, tačiau kritikos netrūksta
Vyriausybė pripažįsta, kad pensijų sistemai reikia permainų. Imamasi veiksmų pensijoms didinti, daugiausia dėmesio skiriant mažiausias išmokas gaunantiems žmonėms. Pernai taip pat buvo skirta didesnė parama asmenims, turintiems mažą darbo stažą.
Be to, planuojama sparčiau indeksuoti individualias pensijų dalis. Tokiu būdu siekiama sustiprinti ryšį tarp žmogaus sumokėtų „Sodros“ įmokų ir būsimos pensijos bei paskatinti mokėti didesnes įmokas.
Vis dėlto kritikai šiuos sprendimus vertina kaip nepakankamus, nes pats pensijų išmokų modelis iš esmės nesikeičia. Išlieka ryškus skirtumas tarp mažas ir didesnes pajamas turėjusių žmonių pensijų, o dabartinė sistema, jų vertinimu, nesukuria pakankamos motyvacijos mokėti daugiau.
Seimo narys Linas Kukuraitis mano, kad siūlymai didinti individualios pensijos dalies indeksavimą gali būti neteisingi socialinės gerovės požiūriu. Jo vertinimu, tai ypač aktualu tuo metu, kai vidutinė pensija yra maždaug 50 eurų mažesnė už skurdo ribą.
Siūloma stiprinti ryšį tarp įmokų ir pensijos
Ekonomistas Teodoras Medaiskis ragina pensijų modelį keisti sistemiškai ir mažinti jo regresyvumą. Jo teigimu, nebūtina užtikrinti, kad visi žmonės gautų vienodą procentinę buvusių pajamų dalį, tačiau ryšys tarp sumokėtų mokesčių ir pensijos turėtų būti teisingesnis.
Toks modelis, pasak ekonomisto, galėtų labiau skatinti žmones ilgiau dirbti ir mokėti didesnes įmokas. Diskusija apie pensijų sistemos pertvarką svarbi ne tik Lietuvai – panašių problemų dėl demografinių pokyčių ir ekonominių iššūkių patiria ir kitų šalių socialinės apsaugos sistemos.