Neurologai pataria, kokių pusryčių geriau atsisakyti

Pusryčiai gali paveikti ne tik fizinę savijautą, bet ir tai, kaip dieną veiks smegenys. Neurologai įspėja, kad saldūs, mažai skaidulų turintys produktai gali greitai pakelti gliukozės kiekį kraujyje. Po tokio trumpalaikio energijos antplūdžio neretai seka nuovargis, prastesnis dėmesys ir silpnesnė atmintis.

Saldūs produktai ryte gali pabloginti savijautą

Vaisių sultyse yra vitaminų, tačiau dažniausiai jose trūksta natūralių skaidulų. Būtent jos padeda lėčiau įsisavinti cukrų, todėl išgėrus sulčių gliukozės kiekis kraujyje gali padidėti staigiai, o vėliau energija – greitai sumažėti.

Panašiai organizmą veikia ir kiti rafinuoti pusryčių produktai: saldūs grūdų batonėliai, švieži pyragai bei sirupai. Jie trumpam suteikia energijos, tačiau gali apsunkinti koncentraciją ir neigiamai paveikti nuotaikos stabilumą.

Kokios maistinės medžiagos svarbios smegenims

Norint palaikyti tolygesnę savijautą ir smegenų veiklą, pusryčiuose verta derinti tris pagrindines maistines medžiagas:

  • omega-3 riebalų rūgštis, svarbias nervų ląstelių membranų struktūrai ir signalų perdavimui;
  • kokybiškus baltymus, padedančius išlikti budriems ir ilgiau jaustis sotiems;
  • skaidulas, kurios reguliuoja gliukozės įsisavinimą ir palaiko žarnyno mikroflorą, dalyvaujančią su smegenimis susijusiuose procesuose.

Vienu iš tinkamų rytinio maisto pasirinkimų neurologai dažnai įvardija kiaušinius. Juose yra aukštos kokybės baltymų, sveikųjų riebalų ir cholino – medžiagos, reikalingos acetilcholino sintezei. Šis junginys svarbus atminties formavimui. Tyrimai, kuriuose dalyvavo daugiau nei 1 500 vyresnių nei 60 metų žmonių, parodė, kad didesnis cholino vartojimas siejamas su mažesne kognityvinių sutrikimų rizika.

Nemėgstantiems arba nevartojantiems kiaušinių galima rinktis graikišką jogurtą su uogomis, riešutais ar sėklomis. Mėlynėse, avietėse ir gervuogėse gausu antioksidantų bei polifenolių, kurie mažina uždegimą ir oksidacinį stresą smegenų ląstelėse. Viso grūdo duona arba košė suteikia skaidulų ir ilgiau išliekančio angliavandenių šaltinio, padedančio palaikyti stabilesnį cukraus kiekį kraujyje.

Ką gerti ryte ir kada vartoti kofeiną

Vietoje saldžių sulčių ar kitų cukraus turinčių gėrimų neurologai pataria rinktis kavą arba arbatą su kofeinu. Vis dėlto juos reikėtų vartoti saikingai ir pirmoje dienos pusėje. Dideli tyrimai, kuriuose dalyvavo daugiau nei 130 tūkst. žmonių, rodo, kad 2–3 puodeliai kavos ar arbatos per dieną gali būti susiję su mažesne demencijos rizika.

Kita vertus, vėliau dieną vartojamas kofeinas gali sutrikdyti miegą. Prastesnis miegas neigiamai veikia smegenų atsikūrimą, todėl gėrimų pasirinkimas ir jų vartojimo laikas taip pat yra svarbūs.

Taigi pusryčiams geriau vengti greitai įsisavinamų cukrų gausių produktų. Daugiau naudos gali suteikti baltymų, sveikųjų riebalų ir skaidulų derinys – jis padeda palaikyti atmintį, koncentraciją ir bendrą smegenų sveikatą visą dieną.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Liucija Kontrimienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *