Medžio pelenai dažnai pasirenkami kaip pigi ir natūrali trąša. Juose yra kalio, kalcio, magnio bei fosforo, todėl jie gali būti naudojami dirvožemiui gerinti, ligų profilaktikai ir kompostui papildyti. Vis dėlto pelenai greitai šarmina dirvą, tad netinkamai patręšti augalai gali lėčiau augti, prarasti dekoratyvumą ar duoti mažesnį derlių.
Kuo naudingi medžio pelenai
Pelenų sudėtyje esantis fosforas prisideda prie šaknų vystymosi ir žydėjimo, kalis padeda augalams atsparesniems ligoms bei temperatūros svyravimams, o kalcis mažina dirvožemio rūgštingumą. Dėl šios savybės pelenai ypač tinka rūgštesnei arba neutraliai dirvai. Tačiau augalams, kuriems būtina rūgšti aplinka, toks pH pokytis gali būti žalingas.
Augalai, kurių pelenais geriau netręšti
Po pelenų panaudojimo spygliuočiai, tarp jų kadagiai, tujos ir kėniai, gali pradėti gelsti bei prarasti dekoratyvumą. Pelenai taip pat nepalankūs rūgščią dirvą mėgstančioms gėlėms. Tarp jų yra hortenzijos, azalijos, rododendrai, levandos, raktažolės, kamelijos, viržiai ir pakalnutės. Mažiau rūgščioje aplinkoje šie augalai gali prasčiau vystytis.
Į pelenus ne visada palankiai reaguoja ir kai kurios daržovės bei uogos. Ridikėliai, rūgštynės ir arbūzai gali blogiau derėti arba prarasti dalį skoninių savybių. Ypač atsargiai reikėtų elgtis su šilauogėmis ir kitomis uogomis, kurioms reikalingas rūgštesnis substratas – joms pelenai gali būti žalingi.
Kada pelenai gali sukelti problemų
Jeigu dirvoje kalio jau pakanka, papildomas pelenų kiekis gali lemti vaisių kartumą arba lapų kritimą. Per didelis kalcio kiekis gali pasireikšti baltomis dėmėmis ant lapų, o kai kuriais atvejais žūti gali ir jauni ūgliai. Kadangi pelenai greitai keičia pH, per gausus arba netinkamas jų naudojimas gali ilgam sutrikdyti dirvožemio pusiausvyrą.
Su kokiomis medžiagomis pelenų nemaišyti
Pelenų nereikėtų naudoti tuo pačiu metu su šlapalu, arba karbamidu. Taip pat jų nerekomenduojama maišyti su nekompostuotu mėšlu ir intensyviomis fosforo trąšomis. Tokie deriniai gali trukdyti augalams įsisavinti maisto medžiagas arba sukelti jiems nepalankias chemines reakcijas.
Saugus pelenų naudojimas
Prieš tręšiant verta patikrinti dirvožemio pH ir maistinių medžiagų kiekį. Sausų pelenų norma neturėtų būti didesnė nei viena stiklinė, arba maždaug 200–250 ml, vienam kvadratiniam metrui. Jei ruošiamas tirpalas, rekomenduojama į 10 litrų vandens įmaišyti 150–250 g pelenų.
Pelenus geriausia įterpti rudenį arba prieš rudeninį dirvos dirbimą. Tuomet iki pavasario pH gali labiau subalansuoti. Jų negalima berti ant atvirų šaknų ir ką tik pasodintų augalų. Taip pat netinka dažyto ar impregnuoto medžio pelenai.
Jei kyla abejonių dėl tiesioginio tręšimo, pelenus galima dėti į kompostą. Taip jų poveikis sušvelnėja, o naudojimas tampa saugesnis daugeliui kultūrų. Svarbiausia atsižvelgti į konkrečių augalų poreikius, atlikti dirvos tyrimus ir nepersistengti su trąšų kiekiu.