Kinija Rusijoje kuria ne tik ryšius su Vladimiru Putinu ir jo artimiausia aplinka. Kaip skelbia „The Wall Street Journal“, Pekinas vis daugiau dėmesio skiria Rusijos valdančiajai klasei ir vidurinės grandies pareigūnams. Tokia politika leidžia Kinijai iš anksto megzti kontaktus su žmonėmis ir grupėmis, kurios ateityje galėtų daryti įtaką šalies politinei krypčiai.
Įtaka kuriama palaipsniui
Pekinas savo veiksmus Rusijoje vykdo atsargiai ir vengia demonstratyvaus dominavimo. Ilgalaikės įtakos siekiama per diplomatinius ryšius, ekonomines nuolaidas bei bendradarbiavimą su vietos elitu. Tokiu būdu Kinija gali palaipsniui stiprinti savo pozicijas tarp sprendimų priėmėjų ir formuoti palankias įtakos sferas.
Kinijos interesai apima ne vien dvišalius santykius. Pekinui svarbi prieiga prie gamtinių išteklių, taip pat geostrateginės pozicijos Centrinėje Azijoje – regione, kuris užima reikšmingą vietą Azijos politiniame žemėlapyje.
Ne viešos veiklos šešėlyje
Be oficialių derybų ir ekonominių susitarimų, Kinijos veikla Rusijoje siejama ir su šnipinėjimo atvejais bei pareigūnų verbavimu. Apie tokius incidentus viešai pranešama retai, o Maskva dažniausiai jų nekomentuoja, siekdama neapsunkinti santykių su Pekinu.
Ši situacija atskleidžia abipusės priklausomybės ypatumus. Rusija Kinijai išlieka svarbi energijos ir žaliavų tiekėja, tačiau kartu vis aiškiau matyti ir didėjanti jos ekonominė bei politinė priklausomybė nuo Pekino.
Varžybos dėl Centrinės Azijos
Centrinė Azija yra viena pagrindinių erdvių, kuriose Kinija plečia savo įtaką. Pekinas investuoja į infrastruktūrą, teikia kreditus ir remia bankų veiklą. Maskva iš pradžių priešiškai vertino galimybę regiono plėtrą finansuoti Kinijos valiuta – juaniu.
Vis dėlto pastaraisiais metais Rusija pradėjo rodyti daugiau lankstumo. Tam įtakos turi ekonominė izoliacija ir būtinybė išlaikyti sklandų bendradarbiavimą su Kinija.
„Sibiro galia 2“: derybų galios santykis
Vienas iš tokio santykių pokyčio pavyzdžių – dujų eksporto į Kiniją projektas „Sibiro galia 2“.
Rusija viešai skelbė apie derybų proveržį, tačiau Kinija išlieka santūri ir kelia griežtas sąlygas, tarp jų – reikalavimą dujas tiekti vidaus kainomis.
Ekspertų vertinimu, tokia taktika rodo, kad Pekinas nėra linkęs skubėti ir gali laukti, kol aplinkybės Rusijoje taps dar palankesnės. Vienas analitikas šį santykį apibūdino taip: „Xi Jinpingas priėmė Putiną taip, kaip imperatorius priima svečią savo pilyje, ir išsiuntė jį namo“.
Rusija – būsima Kinijos įtakos zona?
Ekspertas Aleksandras Gabujevas teigia, kad Kinija ateityje gali paversti Rusiją savotišku dideliu „Laosu“ ar „Pakistanu“ – valstybe, kurioje Pekinas turėtų didžiulę ekonominę ir politinę įtaką.
Toks scenarijus reikštų mažesnį Rusijos suverenitetą, ypač tradicinėse jos įtakos zonose. Kartu tai galėtų paskatinti naujo geopolitinio susivienijimo su Kinija formavimąsi Centrinėje Azijoje.
Kantrybė ir ilgalaikis planas
Kinijos politika Rusijos atžvilgiu grindžiama kantrybe ir ilgalaikiu planavimu. Pekinas nesiekia greitų sprendimų, bet nuosekliai stiprina savo pozicijas ir laukia Rusijos ekonominės padėties pokyčių.
Jei ši kryptis išliks, ji gali pakeisti regiono geopolitinę pusiausvyrą: sustiprėtų Kinijos vaidmuo, o Rusijos savarankiškumas mažėtų. Šį procesą atidžiai stebi tarptautinė bendruomenė ir analitikai, nes jo pasekmės gali paveikti ateities pasaulio politikos žemėlapį.