Kinijoje atsidarė milžiniškas tektoninis plyšys: kas lemia jo spartų plitimą ir kokias grėsmes tai kelia?

Kinijos šiaurės centrinėje dalyje, Šansi provincijoje, išryškėjo įspūdingas geologinis reiškinys – milžiniškas, nuolat besiplečiantis Pinglu slėnis. Šis slėnis yra apie 10 kilometrų ilgio, iki 2 kilometrų pločio, o jo gylis siekia apytikriai 100 metrų. Jo beveik vertikalios, stačios sienos formuoja dramatišką kraštovaizdį, dažnai primenantį fantastinius kino filmų scenarijus. Neatsitiktinai 2016 metais ši vieta tapo vienu iš filmo „Didžioji siena“ filmavimo lokacijų.

Tektoninė kilmė ir aktyvios lūžių sistemos poveikis

Pinglu slėnis nėra vien tik erozijos rezultatas, kurį formuoja vėjo ar vandens poveikis – jis yra didesnės, daugiau nei 1200 kilometrų besitęsiančios Šansi aktyvios tektoninės lūžių sistemos dalis. Ši sistema driekiasi nuo Šansi provincijos iki Vejaus slėnio ir yra tiesiogiai susijusi su žemės plutos judėjimu. Faktas, kad ši lūžių sistema nuolat plečiasi, rodo, jog Kinijos žemės pluta šiame regione yra nestabili ir aktyvi, o tai sukuria didelę seisminę grėsmę.

Mokslininkų duomenimis, žemės plutos tempimo procesai šioje srityje prasidėjo prieš maždaug 10–12 milijonų metų ir tęsiasi iki šiol. Tektoninės jėgos veikia taip, kad atskiri plutos blokai kyla ar leidžiasi, formuodami gilias įdubas ir stačias atodangas, kurios matomos šiame slėnyje. GPS stebėjimai rodo, kad Pinglu slėnis kasmet pailgėja maždaug nuo 0,5 iki 1,6 milimetro.

Šį procesą lemia kelios svarbios priežastys: tai Indijos ir Eurazijos tektoninių plokščių susidūrimo sukeltas slėgis, litosferos silpnėjimas bei giluminiai procesai Žemės mantijoje. Visi šie veiksniai kartu prisideda prie nuolatinio lūžių plėtimosi ir didelių geologinių pokyčių regione.

Unikalus kraštovaizdis ir liosos uolienų vaidmuo

Šansi provincijoje esantis Pinglu slėnis unikalus ne tik dėl savo dydžio, bet ir dėl geologinės sudėties – dominuoja liosas, minkšta ir itin pažeidžiama erozijai uoliena.

Liosas lengvai skaidosi veikiamas vandens, todėl kanjonai čia spartiai gilėja ir plečiasi, o atodangos įgyja beveik vertikalią formą. Tokie kraštovaizdžiai yra neįprasti, tačiau suteikia svarbių žinių apie aplinkos sąveiką su geologiniais procesais.

Seisminės grėsmės ir istorinis kontekstas

Šiame regione jau nuo senų laikų pastebimas didelis žemės drebėjimų aktyvumas. Vienas tragiškiausių įvykių įvyko 1556 metais – tai buvo didžiulis žemės drebėjimas, nusinešęs daugiau nei 800 tūkstančių gyvybių. Dauguma aukų žuvo urviniuose būstuose, kurie buvo iškirsti lioso atodangose kaip apsauga nuo daugybės gamtinių nelaimių.

Šiandien Pinglu slėnis yra mėgstama turistų ir fotografų vieta, vertinama dėl savo įspūdingų gamtos formų. Tačiau mokslininkams jis yra svarbi vieta studijuoti aktyvius tektoninius procesus ir stebėti, kaip Žemės pluta nuolat keičiasi. Šis plyšys yra gyvas įrodymas, kad tektoninis aktyvumas regione nesiliauja, o tai kelia svarbių iššūkių tiek mokslininkams, tiek vietos gyventojams bei valdžios institucijoms, siekiančioms užtikrinti saugumą ir parengti prevencines priemones.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
Straipsnio autorius: Liucija Kontrimienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *