Vokietijoje gyvenusios daugiavaikės lietuvių šeimos gyvenimą pakeitė Jaunimo reikalų tarnybos (Jugendamt) sprendimas – iš tėvų buvo paimti visi keturi vaikai. Tėvai mano, kad tam įtakos turėjo vyriausiojo sūnaus pavėluotas patekimas į pirmą klasę ir gydytojų išvados. Šeima tikina tinkamai prižiūrėjusi vaikus, ieškojusi specialistų pagalbos ir dabar siekianti atkurti vaikų ryšį su tėvais bei grįžti į Lietuvą.
Situacija prasidėjo nuo vyriausiojo sūnaus mokyklos
Pasak šeimos, sunkumai kilo prieš porą metų, kai vyriausias sūnus pradėjo lankyti pirmą klasę. Mokyklą jis kurį laiką lankė nereguliariai. Vėliau tėvai dėl vaiko sveikatos ir elgesio problemų kreipėsi į Sozialpädiatrisches Zentrum (SPC).
Šioje įstaigoje specialistai išreiškė nuomonę, kad vaikui galbūt būtų geriau augti ne su tėvais. Tėvų teigimu, po šios išvados iš šeimos buvo paimtas vyriausias sūnus, o vėliau – ir kiti trys vaikai.
„Tikimės, kad po paviešintos istorijos mūsų šalies politikai ar kiti atsakingi pareigūnai atkreips dėmesį į mūsų situaciją. Juk tie vaikai yra Lietuvos piliečiai“, – sako sutuoktiniai.
Tarnyba sprendimą pritaikė visiems vaikams
Šeima pasakoja, kad Jaunimo reikalų tarnyba nenorėjo rizikuoti, jog panaši situacija pasikartos ir su kitais vaikais. Tėvai tikina planavę po metų sugrįžti į Lietuvą, tačiau netikėtas sprendimas sujaukė šiuos planus. Jie nebespėjo pasiruošti grįžimui ir būsto pirkimui gimtinėje.
Apie pirmąsias akimirkas, kai susidūrė su tarnybos atstovais, šeima prisiminė: „Už ką mane paimate?“ Jie atsakė, kad dėl to, jog anksčiau jis nelankė mokyklos.
Byla pasiekė teismus
Tėvai teigia, kad Vokietijos teismai jau tris kartus nusprendė vaikų negrąžinti. Jiems taip pat laikinai apribotos tėvų teisės. Lietuvos institucijos šeimai atsakė negalinčios įsikišti į kitos valstybės jurisdikciją, o konsulinė pagalba, pasak tėvų, buvo ribota.
Teisininkė Agnė Gredeckaitė pabrėžė, kad šeima turėtų pasinaudoti galimybe apskųsti sprendimus, jei tokia galimybė dar liko: „Siūlyčiau tikrai nepraleisti dar galimybės, jei tokia yra, pasinaudoti skundo teise, tačiau atrodo, kad tėvai šiek tiek per vėlai susigriebė, kadangi jau yra apribotos ir tėvystės teisės. Dažniausiai siūlome pirmiausia bendradarbiauti su vietos institucijomis, vykdyti jų reikalavimus, o atgavus vaikus, iškart grįžti į Lietuvą. Vis dėlto šiuo konkrečiu atveju gali būti smarkiai pavėluota“, – apgailestavo ji.
„Įsivaizduokite, jei mums kažkas iš šalies pradėtų sakyti, kaip reikia gyventi. Taigi, tai galioja ir Vokietijos atveju“, – apibendrino A. Gredeckaitė.
Vaikai gyvena atskirai
Šeima taip pat nerimauja dėl vaikų tarpusavio ryšio ir gimtosios kalbos. Du vyresnieji vaikai gyvena globos namų grupėse, o du jaunesnieji – pas skirtingas globėjas. Tėvų teigimu, vaikai praktiškai nemato vienas kito.
„Vaikai jau pradeda pamiršti gimtąją kalbą“, – sako motina. Šeima mano, kad vaikų emocinė ir kalbinė raida turėtų būti nepriklausomai įvertinta, į šį procesą įtraukiant specialistus.
Tėvai ragina visuomenę ir atsakingus pareigūnus atkreipti dėmesį į bylos aplinkybes. Šeima ieško teisinės ir humanitarinės pagalbos, siekdama susigrąžinti vaikų globą ir užtikrinti jų gerovę.