Į Kelmę sugrįžusi gydytoja per metus priėmė apie 2 800 pacientų
31 metų šeimos gydytoja Diana Vaitiekūnienė pasirinko grįžti į gimtąją Kelmę. Čia ji įkūrė šeimos kliniką, kuri per metus pritraukė apie 2 800 pacientų. Medikė sako, kad darbas mažesniame mieste suteikia ne tik profesinių galimybių, bet ir leidžia kurti artimesnį ryšį su žmonėmis bei mėgautis geresne gyvenimo kokybe.
Pasak gydytojos, medikus į regionus galėtų paskatinti grįžti ne vien didesnis atlygis. Sprendimą dažnai lemia ir darbo aplinka, galimybė dalytis patirtimi su kolegomis didesniuose centruose bei asmeninės aplinkybės.
Pasitikėjimas prasideda nuo lygiaverčio santykio
D. Vaitiekūnienė savo patirtį vertina kukliai: „Esu jauna medikė, nes patirties turiu dar nedaug, tik 3,5 metų.“ Ji pabrėžia, kad gydytojas neturėtų atsiriboti nuo paciento ar laikyti savęs aukštesniu už jį.
„Nesureikšmini savęs kaip daktaro. Nėra taip, kad jei tu esi gydytojas, tai pacientai yra prastesni nei tu. Pacientus priimi kaip savo šeimos narius“, – savo požiūrį apibūdina gydytoja.
Toks bendravimas padeda stiprinti pasitikėjimą. Kai pacientas jaučiasi išgirstas ir priimamas, jis gali laiku kreiptis pagalbos, o tai padeda mažinti lėtinių ligų bei komplikacijų riziką.
Regionuose vis dar trūksta medikų
Mažesniuose miestuose šeimos gydytojų poreikis išlieka didelis. Nors kai kur specialistams siūlomas didesnis atlygis, persikelti į provinciją žmones neretai sulaiko asmeninės ir profesinės priežastys.
Kelmėje veikiančioje klinikoje taip pat ieškoma antro šeimos gydytojo. Kai visą darbą atlieka vienas medikas, padidėja krūvis ir tampa sudėtingiau planuoti atostogas. Vis dėlto D. Vaitiekūnienė jaunus gydytojus ragina apsvarstyti darbą regionuose. Čia galima dirbti įvairiapusiškiau, užmegzti glaudesnį ir empatiškesnį ryšį su pacientais bei gyventi arčiau gamtos.
Poilsis po pervargimo: svarbu atsitraukti nuo ekranų
Gydytoja atkreipia dėmesį, kad pervargimas nėra vien paprastas nuovargis – ilgainiui jis gali tapti rimtu sveikatos rizikos veiksniu.
Jei nuovargis užsitęsia, pirmiausia reikėtų peržiūrėti darbo ir poilsio režimą.
- Stengtis miegoti 7–8 valandas.
- Prireikus pasiimti laisvų dienų ar prailginti savaitgalį.
- Skirti laiko išvykai, atsipalaidavimui ir buvimui gamtoje.
- Poilsio metu atsitraukti nuo telefono bei kitų ekranų.
Pasak D. Vaitiekūnienės, poilsis bus visavertiškesnis, jei žmogus bent kuriam laikui atsijungs nuo komunikacijos priemonių. Jos teigimu, gamtoje praleistas laikas be telefono dažnai padeda geriau atsipūsti.
Kasdienėje rutinoje taip pat svarbus aktyvumas. „Reikėtų laiko skirti aktyviam laisvalaikiui, o ne žiūrėti televizorių“, – sako gydytoja. Ji rekomenduoja vakarais bent valandą pasivaikščioti: tai gali pagerinti miegą, sumažinti streso hormonų kiekį ir normalizuoti kraujotaką.
„Jei labai nesinori, tada reikia įsigyti šunį, – juokiasi medikė. – Pati įsigijau ir jau niekur nesidėsi, turi su juo eiti.“
Kada delsti nebereikėtų
Jei nerimas, depresija, panikos priepuoliai ar fiziniai simptomai, tokie kaip širdies permušimai ir krūtinės skausmai, nepraeina, reikėtų kreiptis į gydytoją. Nekontroliuojamas stresas gali prisidėti prie lėtinių susirgimų.
Šeimos gydytojas gali padėti įvertinti situaciją ir pasiūlyti tolesnius žingsnius: koreguoti dienos režimą, rekomenduoti psichoterapinę pagalbą ar paskirti reikalingus tyrimus.
Reguliarus miegas, fizinis aktyvumas, laikas gamtoje ir poilsis be ekranų gali padėti sumažinti pervargimo riziką. Kelmėje gydytoja taip pat mato kitą svarbią savo darbo pusę – mažame mieste medikas dažnai tampa artimu, patikimu žmogumi, į kurį pacientai gali kreiptis laiku.