Nors iki 2029 metų Lietuvos prezidento rinkimų dar liko keleri metai, politinės prognozės jau krypsta į galimus kandidatus. Viešojoje erdvėje dažniausiai minimos buvusios premjerės Ingridos Šimonytės, konservatorių lyderio Lauryno Kasčiūno ir visuomenininko bei žurnalisto Andriaus Tapino pavardės. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad dabartiniai vertinimai dar neatspindi galutinio rinkimų vaizdo.
Rinkimų scenarijus dar gali pasikeisti
Lietuvos politinį lauką iki 2029 metų pakeis ne vienas svarbus įvykis. Prieš prezidento rinkimus vyks savivaldos ir 2028 metų Seimo rinkimai, kurių rezultatai gali turėti įtakos tiek partijų pozicijoms, tiek potencialių kandidatų sprendimams.
Politologai dabartines apklausas ir viešas diskusijas vertina kaip ankstyvas tendencijų nuorodas, o ne kaip patikimą būsimos rinkimų kovos prognozę. Tikroji prezidento rinkimų kampanija dar neprasidėjo, todėl per artimiausius metus kandidatų sąrašas gali gerokai pasikeisti.
Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos prezidento rinkimuose dažnai sėkmingiau pasirodo kandidatai, kurių visuomenė nesieja su viena konkrečia politine partija. Toks įvaizdis gali padėti pritraukti skirtingų pažiūrų rinkėjus.
„Paprastai rinkimuose būna tas ryškus nepartinis kandidatas kaip vienas rinkimų favoritas arba vienas iš lyderių“, – teigia politologė.
Partijos ieško plataus palaikymo kandidato
Ekspertų vertinimu, kai kurios politinės jėgos jau dairosi žmogaus, kuris nebūtų stipriai susijęs su partine veikla, tačiau galėtų sulaukti partijų paramos. Tokį kandidatą visuomenėje išryškinti reikia laiko, todėl vien tik formalus palaikymas savaime negarantuotų stiprios pozicijos rinkimuose.
Šiuo metu politinėje scenoje taip pat nematyti aiškaus naujo lyderio, kuris galėtų tapti savotiška „antrosios Nausėdos versija“ ir perimti dabartinio prezidento vietą su panašiu visuomenės pasitikėjimu bei autoritetu.
Tarp visuomenininkų dažniausiai aptariamas „Laisvės TV“ įkūrėjas Andrius Tapinas. Jis yra gerai matomas viešajame gyvenime, dalyvauja įvairiose iniciatyvose ir yra žinomas dėl reikšmingų žurnalistinių tyrimų.
Nors Tapinas kol kas nėra pateikęs aiškių signalų apie ketinimą kandidatuoti, jo įtaka visuomenėje didėja. Jei toks sprendimas būtų priimtas, jis galėtų tapti rimtu pretendentu.
Kas gali lemti Šimonytės ir Kasčiūno sprendimus?
Lauryno Kasčiūno galimybės dalyvauti prezidento rinkimuose iš dalies priklausys nuo 2028 metų Seimo rinkimų rezultatų. Jeigu konservatoriai po rinkimų suformuotų valdančiąją daugumą, o Kasčiūnas taptų ministru pirmininku, jo kandidatavimo į prezidentus tikimybė galėtų sumažėti. Tokiu atveju politinės partijos galėtų ieškoti kito, visuomenėje populiaraus nepartinio kandidato.
Galimų pretendentų sąraše minima ir Ingrida Šimonytė. Buvusi ministrė pirmininkė turi didelį politinį žinomumą bei patirties, o ankstesniuose rinkimuose buvo pagrindinė dabartinio prezidento konkurentė. Vis dėlto jos sprendimas dar kartą dalyvauti prezidento rinkimuose priklausys nuo asmeninių planų ir politinės situacijos artėjant 2029 metams.
Galutinį kandidatų sąrašą nulems ateities įvykiai
Šiandien kalbėdami apie galimus kandidatus ekspertai pirmiausia stebi politines tendencijas. Iki rinkimų dar gali iškilti naujų lyderių, o dabar mažiau matomi visuomenės veikėjai gali tapti rimtais pretendentais į prezidento postą.
Diskusijos apie galimus prezidento įpėdinius jau daro įtaką politiniam laukui, tačiau ypač svarbūs bus artėjantys savivaldos ir Seimo rinkimai. Jie gali pakeisti partijų pozicijas, kandidatų pasirinkimą ir politines ambicijas. Todėl Lietuvos rinkėjams dar teks stebėti besikeičiančią politinę situaciją ir sprendimus, kurie formuos 2029 metų prezidento rinkimų kampaniją.