Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje jau ilgą laiką išlieka dažniausia mirties priežastis. Statistikos duomenimis, su kraujotakos sutrikimais susijusi maždaug pusė visų mirčių. Tai reiškia, kad dalį rizikos galima sumažinti profilaktinėmis priemonėmis ir kontroliuojant sveikatai įtakos turinčius veiksnius.
Viešojoje erdvėje kartais pranešama, kad žmogus mirė „dėl širdies veiklos sutrikimo“. Tačiau šis apibūdinimas nėra konkreti diagnozė – jis gali būti susijęs su skirtingomis ligomis ir sudėtingais organizme vykstančiais procesais.
Kada mirties priežastis lieka nepatikslinta?
Medicininio mirties liudijimo įrašuose turėtų būti nurodyta pagrindinė liga, sukėlusi patologinių būklių grandinę arba tiesiogiai lėmusi mirtį. Vis dėlto, kai atliekamas tik išorinis mirusiojo patikrinimas ar būna atlikta nedaug tyrimų, tikroji priežastis ne visada nustatoma iš karto.
Tokiais atvejais laikinajame medicininiame mirties liudijime gali būti įrašyta „širdies sustojimas nepatikslintas“. Vėliau atlikus išsamesnius laboratorinius ir autopsinius tyrimus, kartais pavyksta nustatyti tikslesnę mirties priežastį ir išduoti galutinį dokumentą.
Ekspertas pateikė galimų priežasčių pavyzdžių: „Pavyzdžiui, tokia liga galėtų būti įvairių rūšių kardiomiopatija, besikomplikavusi ūmiu širdies veiklos nepakankamumu; širdies vainikinių arterijų aterosklerozė, sukėlusi ūminį miokardo infarktą, besikomplikavusį ūmiu širdies veiklos nepakankamumu arba širdies skilvelio plyšimu ir panašiai.“
Su sunkiais širdies įvykiais siejamos ligos
Širdies sustojimą ar kitus sunkius sveikatos įvykius dažniausiai gali lemti išeminė širdies liga, širdies vožtuvų patologija, kardiomiopatijos ir širdies nepakankamumas.
Jaunesniems žmonėms taip pat svarstomos įgimtos širdies raumens arba laidžiosios sistemos patologijos. Jos ilgą laiką gali nesukelti pastebimų simptomų. Vyresniame amžiuje dažnai nustatoma aterosklerozė ir su ja susijusios komplikacijos.
Rizikos veiksniai, kuriuos galima kontroliuoti
Didelę dalį širdies ir kraujagyslių ligų rizikos lemia veiksniai, kuriuos galima keisti:
- padidėjęs arterinis kraujospūdis;
- aukšta cholesterolio koncentracija;
- rūkymas;
- cukrinis diabetas;
- antsvoris;
- mažas fizinis aktyvumas.
Prie ilgalaikio trombų susidarymo ir mirtingumo didėjimo taip pat gali prisidėti oro tarša.
Kaip sumažinti riziką?
Prevencija prasideda nuo kasdienių ir reguliarių veiksmų. Svarbu matuoti kraujospūdį, tikrinti cholesterolio kiekį, mesti rūkyti, rinktis subalansuotą mitybą ir pakankamai judėti. Taip pat reikėtų laikytis gydytojų rekomendacijų, vartoti paskirtus vaistus ir laiku atlikti nurodytus tyrimus.
Profilaktinės apžiūros gali būti naudingos ir tuomet, kai žmogus nejaučia aiškių simptomų, nes jos leidžia anksčiau pastebėti pavojingas būkles.
Krūtinės skausmas, dusulys, staigūs širdies permušimai ar galvos svaigimas yra galimi įspėjamieji simptomai. Juos pajutus reikėtų nedelsiant kreiptis į medikus – greita reakcija ir tinkama pagalba gali išgelbėti gyvybę.