Cholesterolis organizmui reikalingas, tačiau jo perteklius kelia grėsmę
Cholesterolis yra svarbi organizmo ląstelių membranų sudedamoji dalis, tarsi tam tikra „statybinė“ medžiaga. Vis dėlto padidėjęs jo kiekis laikomas vienu pagrindinių aterosklerozės ir širdies bei kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Todėl svarbu vertinti ne vien bendrą cholesterolio rodiklį, bet ir atskiras jo frakcijas.
LDL ir HDL: kuo skiriasi šios cholesterolio frakcijos?
Mažo tankio lipoproteinai, arba LDL, dažnai vadinami „bloguoju“ cholesteroliu. Kai jo kiekis kraujyje padidėja, cholesterolis gali kauptis kraujagyslių sienelėse ir ilgainiui prisidėti prie aterosklerozės vystymosi.
Didelio tankio lipoproteinai, arba HDL, vadinami „geruoju“ cholesteroliu. Jie padeda cholesterolį pašalinti iš kraujagyslių ir nugabenti į kepenis, kur jis dalyvauja apykaitoje. Didesnis HDL kiekis paprastai siejamas su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
Liekna figūra ne visada reiškia normalų cholesterolį
Gydytoja kardiologė Gintarė Muckienė atkreipia dėmesį, kad aukštas cholesterolio kiekis gali būti nustatomas ir lieso kūno sudėjimo žmonėms. Kūno svoris savaime neparodo, koks yra žmogaus lipidų profilis.
Cholesterolio rodikliams įtakos gali turėti genetika ir šeiminė anamnezė, mityba, ypač gyvulinės kilmės riebalų bei perdirbto maisto vartojimas, taip pat nepakankamas fizinis aktyvumas ir rūkymas. Riziką gali didinti ir tam tikros lėtinės ligos, pavyzdžiui, cukrinis diabetas, bei hormoniniai sutrikimai. Dėl to cholesterolio vertinti vien pagal kūno sudėjimą nepakanka.
Kokie tyrimai padeda įvertinti riziką?
Norint išsamiau įvertinti lipidų būklę, rekomenduojama reguliariai atlikti lipidogramą. Ji apima bendro cholesterolio, LDL, HDL ir trigliceridų tyrimus.
Specialistai taip pat vis dažniau vertina ne-HDL cholesterolį arba ApoB koncentraciją – šie rodikliai gali tiksliau parodyti aterogeninę naštą. Bendrą rizikos vaizdą padeda nustatyti ir kiti veiksniai:
- amžius ir lytis;
- padidėjęs kraujospūdis;
- rūkymas;
- cukrinis diabetas;
- šeiminė ankstyvų širdies ligų anamnezė.
Gyvenimo būdas ir gydymas
Cholesterolio kontrolei svarbios gyvenimo būdo permainos: subalansuota mityba, kurioje mažiau sočiųjų ir transriebalų, pakankamas fizinis aktyvumas, svorio kontrolė, rūkymo atsisakymas ir alkoholio vartojimo ribojimas.
Jeigu vien šių priemonių nepakanka arba širdies ir kraujagyslių ligų rizika yra labai didelė, gydytojas gali skirti vaistų. Dažniausiai tokiu atveju vartojami statinai, kurie mažina LDL kiekį ir gerina ligų prognozę, ypač esant didelės rizikos požymiams.
Kodėl verta pasitikrinti net jaučiantis gerai?
Liekni žmonės, kaip ir visi kiti, neturėtų spręsti apie cholesterolio kiekį vien pagal savijautą ar kūno svorį. Reguliarus lipidų profilio tikrinimas leidžia anksčiau pastebėti pakitimus ir laiku imtis priemonių ilgalaikei rizikai mažinti. Individualų rizikos įvertinimą ir galimą gydymo planą reikėtų aptarti su gydytoju.